Kultūros renginiai

LRT fojė pradėjo veikti dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos darbų paroda iš ciklo ,,Žvaigždynai".

Aloyzas Stasiulevičius 1950-1956 m. studijavo tapybą  Vilniaus dailės institute. Nuo 1957 m. dalyvauja parodose. Iki 2010 m. surengė daugiau nei 70 asmeninių parodų  muziejuose bei galerijose  Lietuvoje ir pasaulyje. Dailininko darbai reprezentavo šiuolaikinę  Lietuvos dailę daugiau nei 80 grupinių parodų įvairiose pasaulio šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, JAV, Italijoje, Kanadoje, Suomijoje, Japonijoje, Graikijoje, Belgijoje, Anglijoje ir kt.  Dalyvavo apie 160 grupinių parodų Lietuvoje. Nuo 1960 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Parašė ir publikavo apie 100 dailės kritikos straipsnių.

"Paveikslų ciklą „Žvaigždynai"  kuriu  nuo 1996-ųjų.  Pirmą kartą visą ciklą visuomenei parodžiau  tik šią vasarą  A. Jonyno galerijoje,  XII tarptautinio  menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu" metu. Šia paroda  LTV rūmuose,  perkelta iš M. K. Čiurlionio festivalio, noriu suteikti  progą vėl prisiminti didįjį lietuvių menininką, pajausti   čiurlionišką dvasią, - sako Aloyzas Statulevičius. - Mano „Žvaigždynų" ciklas mažas, kuriamas lėtai - per beveik dvidešimt metų nutapiau  20 paveikslų.  Kurdamas šį ciklą studijavau mitologiją, kosmologiją, stebėjau  dangų.  Ir - kasdien tapiau.  Nelaukiu įkvėpimo.  Įkvėpimas - tai retos  malonės valandos. Kai jos ateina,  turi būti pasiruošęs, dėl to privalai kasdien imti teptuką į rankas, nuolat dirbti. Turi atsiriboti nuo  kasdienybės gaudesio, susitelkti į tai, ką darai".

Kaip teigia A.Statulevičius, graikai žvaigždynus priartino prie žmonių pasaulio,  apipynė legendomis,   į dangų sukėlė savo mitologinius herojus.   Lietuviai taip pat  visais laikais žvelgė į dangų, turėjo ir  savo „atstovus" dangaus skliaute - Septynis šienpjovius, Gyvatnešį, Aušrinę (Vakarinę), Sietyną, Grįžulo ratus.

"Mano paveiksluose  legendos išreikštos XXI a. plastine kalba, savaip interpretuojamos. Dažname paveiksle žvaigždynų konfigūracijos siejasi su senojo Vilniaus gatvių  ritmu. Paveikslai balto, sidabrinio ar skambiai mėlyno kolorito,  juose nėra žemiškų spalvų. Manau, kad minimalistinis koloritas labiausiai tinkamas išreikšti dvasinę erdvės prigimtį, - sako A.Statlevičius. -  Norėčiau, kad mano paveikslų žiūrovai dažniau pažvelgtų  į dangų - rudens laiku jis ypač išraiškingas - ir nors trumpam pakiltų virš žemiškos kasdienybės". 

Maloniai kviečiame apžiūrėti šią parodą.