2021 m. vasario 27 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: „POST SCRIPTUM““: spektaklio premjera netikėtoje erdvėje

2012-10-24
 
Erikos Straigytės nuotraukoje: autentišką Šlapelių namų erdvę pažadins spektaklio kūrėjai

Erikos Straigytės nuotraukoje: autentišką Šlapelių namų erdvę pažadins spektaklio kūrėjai

Kornelija Ežerskytė

 

Spalio 29-30 d. 19 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje vyks neįprastas renginys. Senojo namo erdvės- nuo autentiškais baldais apstatytų kambarių iki paslaptingo rūsio ir jaukaus kiemelio- prisipildys spektaklio premjerai būdingo šurmulio ir jaudulio.

 

Čia pirmąkart žiūrovams bus parodytas spektaklis „POST SCRIPTUM“ pagal Miguel‘io Delibes‘o romaną  „Penkios valandos su Mariju“.  Idėjos autorė, režisierė ir Karmenos vaidmens atlikėja – aktorė Eglė Tulevičiūtė, spektaklio muzikinio sprendimo autorė ir flamenko solistė – Brigita Bublytė.

 

Spektaklyje dalyvauja flamenko klubo "Tientos" šokėjos (Ilona Čibirienė, Marina Golubeva, Sonata Tamošauskienė, Eglė Afanasjeva, Rita Valančiūtė, Virgilija Laurinaitienė) ir pianistas Feliksas Zakrevskis.

 

Marijos ir Jurgio Šlapelių namas–muziejus Vilniaus senamiestyje, pasak E.Tulevičiūtės, tai metafizinio žmogiškųjų vertybių būsto ideali apraiška, kur oras prisodrintas praėjusio laiko pilnatvės. Namo sienos tarsi užkonservavo ir išsaugojo mūsų kartai čia gyvenusių, kūrusių ir viešėjusių Lietuvos Šviesuolių dvasią, muzikos ir gimtosios kalbos skambesį. Neatsitiktinai draminiam monologui „Post scriptum“ pasirinkta būtent ši erdvė – namai... kurie laukia... mūsų...

 

Įžymus ispanų rašytojas ir žurnalistas Miguel‘is Delibes‘as (1920–2010) romane „Penkios valandos su Mariju“ (1966) taip pat teikia didelę reikšmę namų, kaip metafizinio vertybių būsto, aspektui. Romano herojės Karmenos, mokytojo žmonos iš mažo Andalūzijos miestelio, monologe daug dialektikos, emocionalios kalbos, tačiau pagrindinė mintis atskleidžiama būtent per žmogiškųjų santykių prizmę.

 

„Neieškosime skirtumų tarp lietuviškųjų ir ispaniškųjų namų. Egzistuoja posakis „Mi casa es su casa“ („Mano namai – tavo namai“). Tebūna taip ir spektaklio vakarą...“- intriguoja spektaklio režisierė E.Tulevičiūtė. Beje, intrigų bus ir daugiau. Nuo flamenko improvizacijų iki netikėto potyrio, kai spektaklio veikėju pasijus kiekvienas žiūrovas...

 

Projekto organizatoriai: VšĮ „Meno ekspansija“, Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Projektą dalinai parėmė: Kultūros rėmimo fondas.

 

Premjeros 2012 m. spalio 29- 30 d. 19 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje.

 

Bilieto kaina – 30 Lt. Bilietai parduodami muziejaus administracijoje (tel. pasiteiravimui 8-5 261 0771) ir prieš spektaklius (nuo 18 val. prie įėjimo).

Tai, kas gali būti dar vienu P.S.

Namai (ispaniškai Casa) – tai ne vien fizinė erdvė, bet, pirmiausia, fundamentali būties sąlyga. Ši erdvė yra būtina, nes joje užgimsta bei formuojasi žmogiškieji santykiai ir skleidžiasi gyvenimo prasmė. Namai – tai gyvybės ciklas, kur visos jo fazės: žmogaus gimimas, branda, šeimos kūrimas, vaikų auginimas, senatvė ir, galop, mirtis jungiasi į sintezę. Namuose žmogus yra saugus, nes gali būti savimi, palikęs už durų veidmainystės kaukę ir pasaulio negandas. Šioje autonominėje, išorės veiksniams uždaroje respublikoje ir tarpsta meilė, švelnumas, pagarba, pasitikėjimas. Kitaip tariant, namai – tai kertinių žmogiškųjų vertybių lopšys. Žmogus be savo namų yra nevisavertis, tarsi be atminties ir be šaknų, lyg išplėštas iš būties. Jo socialinis statusas – benamis, o šis, neturėdamas fizinio būsto, savaime nebeturi ir metafizinio vertybių būsto. Lygiai taip pat ir namai, be žmogiškojo konteksto, tėra nyki buveinė, net jei ir gyvenimo sąlygos joje pakenčiamos.

Flamenko – tai muzikinė forma, kilusi iš keturių kultūrų: krikščioniškosios, musulmoniškosios, Andalūzijos žydų ir čigonų. Šio meno pagrindas – improvizacijos, grįstos balso technikos, šokio bei ritmikos paslaptimis, kada tuo pat metu ir rankomis ir kojomis mušami sudėtingi amalgamos ritmai. Amalgama – ritmas, kurio taktą sudaro 12 kirčių, grupuojamų 3 kartus po 2 ir 2 kartus po 3.

Eglė Tulevičiūtė

  1981 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo dramos aktorės specialybę (prof. I. Vaišytė). 1981 – 1993 m. vaidino Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, kur sukūrė eilę įsimintinų vaidmenų (Luiza, F. Šilerio „Klasta ir meilė“, Armanda, M. Bulgakovo „Moljeras“, Mėjė, T. Viljamso „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, Agnė, J. Grušo „Pijus nebuvo protingas“, Oligė, V. Krėvės „Skirgaila“ ir k.t.). 1993 - 1997 m. pagrindines roles kūrė „Vaidilos“ teatre (Karmena, monospektaklis M. Delibes „Paskutinė meilės naktis“, Prudencija, Ch. Durang „Aukščiausioji terapija“, Elsa, A. Fugard „Kelionė į Meką“ ir k.t.). 1999 m. parengė monospektaklį „Sapnai atmerktomis akimis“. Dalyvavo daugelyje teatro festivalių Lietuvoje bei užsienyje (XXIX tarptautinis teatro festivalis Kong Islend‘e „New Voices: New Worlds“, Torunės tarptautinis teatro festivalis Lenkijoje ir k.t.), gastroliavo JAV, Latvijoje, Estijoje, Gruzijoje, Rusijoje ir k.t. Tarptautinio V. Jachontovo vardo skaitovų konkurso Peterburge laureatė. Vaidino daugelyje televizijos spektaklių ir kino filmų („Petras Kurmelis“, „Paskenduolė“, „Mesje!“, „Turtuolis vargšas“ ir k.t.) E. Tulevičiūtė sėkmingai plėtoja koncertinę veiklą, yra parengusi ir pristačiusi visuomenei S. Nėries, M. Martinaičio, J. Marcinkevičiaus, J. Jakšto poezijos programas. 2002 m. Vilniaus dailės akademijoje UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedroje apgynė menų magistro laipsnį. Nuo 2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto teatro vadybą.

Brigita Bublytė

Dainininkė, aktorė Brigita Bublytė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vokalo ir aktorinio meistriškumo specialybes. 2005 m. baigė LMTA magistrantūrą, aktorinio meistriškumo specialybę. 2009 m. mokėsi Thomo Clementso canto difónico meistriškumo kursuose Barselonoje, 2010-2011 m. - Fundación Cristina Heeren de Arte Flamenco Sevilijoje, Ispanijoje. Nuo 1995  m. dirbo "Yamaha" muzikos mokykloje dainavimo ir kvėpavimo mokytoja. Nuo 2002 m. dėsto Vilniaus kolegijoje. Veda balso ir kvėpavimo seminarus įvairiuose miestuose. Atliko pagrindinius vaidmenis Kęstučio Antanėlio ir Arūno Navako roko operose "Meilė ir mirtis Veronoje" (Džiuljeta; režisierius Eimuntas Nekrošius) bei "Peras Giuntas" (Solveiga; režisierius Ignas Jonynas). Bendradarbiauja su Vladimiru Čekasinu, kartu su jo teatralizuotais muzikiniais projektais pasirodė daugelyje džiazo festivalių.  2010 ir 2011 m. kaip solistė pasirodė festivalyje "Flamenco en Alamillo" Ispanijoje. Teatro scenoje sukūrė ne vieną pagrindinį vaidmenį Jono Vaitkaus, Oskaro Koršunovo, Valentino Masalskio režisuotuose spektakliuose, nusifilmavo Jono Vaitkaus filme "Vienui vieni". Sukūrė dainų, miuziklą "Vakaras" (kurį 2000 m. pastatė tarptautiniame teatro festivalyje Bratislavoje), muzikinį spektaklį "Uždaras vakaras" (kartu su Jūrate Paulėkaite ir Dainiumi Gavenoniu, pastatytą Oskaro Koršunovo teatre 2008 m.), muzikinius spektaklius "Žmona Deivė" ir "Katinas, kuri gyveno milijoną gyvenimų". Bendradarbiauja įvairiuose muzikiniuose-teatriniuose projektuose kaip tekstų autorė ir režisierė.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2012-10-24 18:50
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media