2021 m. kovo 8 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: Tai, ką kuria žurnalistai, ir kas išlieka

2012-04-17
 
Antano Grinčelaičio nuotraukoje: Inga Berulienė

Antano Grinčelaičio nuotraukoje: Inga Berulienė

Kornelija Ežerskytė

 

Balandžio 19 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3), vyks tradicinis kultūros istorijos vakaras.

 

Renginyje bus pristatomos dvi dokumentinės apybraižos iš televizijos laidų ciklo „Šeimos ir valstybės istorija“: „Petras Vileišis“ ir „Antanas ir Emilija Vileišiai“. Vakare dalyvaus laidų autoriai - žurnalistė Inga Berulienė ir režisierius, kino ir dokumentikos kūrėjas Justinas Lingys.

 

Pasak I.Berulienės, abi apybraižos buvo sukurtos 2010 metais. „Mums pasisekė, kad suradome talkininkų tarp pačių Vileišių. Jų giminė labai plati ir palikuonys labai saugo lietuvybei nusipelniusių brolių Vileišių atminimą, noriai dalijasi turima medžiaga.“

  

Trumpai apie šias dokumentines apybraižas.

 

"Antanas ir Emilija Vileišiai". Juozas Tumas- Vaižgantas, palydėjęs Antaną Vileišį į amžino poilsio vietą Vileišių kapavietėje Vilniaus Rasose, taip apibūdino šią asmenybę: ”Buvo ramus, tylus, priešakin nelindo, bet jo darbai vis dėlto laikė jį visuomenės priešakyje. Nedundėjo kaip tuščias bosas, nes buvo “pilnas”. Rausė gilią šaknį, ir Lietuvos kultūros istorijoje jam paskirta gražioji ir garbingoji vieta”.

 

A.Vileišio darbus okupuotame Vilniuje tęsė jo žmona Emilija Vileišienė. Prieš I pasaulinį karą, jo metu ir lenkų okupacijos Vilniuje laikotarpiu  lietuvybės ir šalpos darbo veikėjų tarpe viena ryškiausių buvo Emilija Jasmantaitė-Vileišienė, daktaro Antano Vileišio žmona. ”Keturiasdešimt metų ji budėjo Gedimino sostinės sargyboje ir buvo su ja suaugusi, kaip medžio šaknys suauga su žeme, ji nujautė didelę Vilniaus reikšmę Lietuvai ir visą laiką jos nepaleido, kęsdama rusų, vokiečių, bolševikų ir lenkų okupacijas”.

 

Tokių dviejų išsilavinusių, patriotiškai nusiteikusių,  XX amžiaus pradžioje viena linkme veikusių lietuvių   šeima buvo greičiau išimtis nei taisyklė.

 

"Petras Vileišis". Amžininkai jį vadino geruoju lietuvių tautos genijumi. Jis pats tartum įsipareigodamas visam gyvenimui,  sakė „kol būsiu gyvas, dirbsiu tėvynės labui“. Ir tai nebuvo tušti žodžiai. Vienas žymiausių XIXa. pabaigos- XXa. pradžios lietuvių tautinio atgimimo šauklių – Petras Vileišis labai sėkminga kelių inžinieriaus veikla  užsidirbęs didelį finansinį kapitalą, jį paskyrė daugiausia šviečiamajai veiklai, lietuvybei gaivinti. Pozityvizmo ir romantizmo idėjų skleidėjas  P.Vileišis sau buvo iškėlęs tikslą – padėti formuotis  naujos Lietuvos žmogui, atrasti jam kelią į sėkmę ir laimę.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2012-04-17 14:03
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media