Kultūros renginiai

Povilas Sigitas Krivickas

Kai naktis vėl ėmė lenkti dieną, uostamiestyje įvyko dar vienos, jau septintosios, „Naktigonės". Keturias rudens dienas trukusi literatūrinio teatro ir muzikos šventė atgaivino lietuviškų vakarų tradicijas, priminė mūsų kalbos turtingumą ir grožį, iškilias Didžiosios ir Mažosios Lietuvos asmenybes.

Pirmąjį, „Naktigonių" šventės atidarymo, vakarą Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje pristatytas Lietuvos televizijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sukurtas dokumentinis filmas „Europos dinozauras". Jame paprastai ir aiškiai pasakyta, kuo svarbus ir ypatingas mūsų Didysis lietuvių kalbos žodynas. Net šimtą metų rengta knyga, tarsi lietuvių tautos enciklopedija, saugo mūsų brangiausią paveldą..

Kaip žmogus turi dvi rankas, taip Klaipėda turi du paminklus - Martynui Mažvydui ir Kristijonui Donelaičiui. Šie du rašytinės lietuvių kalbos ir mūsų pasaulietinės literatūros pradžią žymintys ženklai tapo pirmojo „Naktigonių" pasivaikščiojimo po atmintinas miesto vietas atspirties taškais. 

Tačiau Klaipėdoje rūpestingai saugomas ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų įžymių žmonių atminimas. Štai Centrinio pašto pastatas - tikras uostamiesčio pasididžiavimas. Ne vien dėl raudonų plytų, žalių vartų ar gotikos bruožų turinčio fasado. Ant jo sienos įamžintas žymus Prūsijos astronomas Augustas Argelanderis. Gimęs tuometiniame Memelyje (taip kadaise vadinta Klaipėda), 1822 metais baigė Karaliaučiaus universitetą, dirbo įvairių Europos šalių observatorijose. Su bendradarbiais jis sudarė Šiaurinio dangaus atlasą, į kurį įtraukė 324 198 žvaigždžių koordinates. Šis architektūros paminklas puikuojasi dar viena atminimo lenta. Taip pagerbtas Henrikas Radauskas. Tarpukariu kaip žurnalistas ir laidų vedėjas  jis dirbo radiofone. Poeto garbei aktorė Virginija Kochanskytė perskaitė jo eilėraštį. Turtinga ta Liepų gatvė. Čežindami rudeninėmis spalvomis pasipuošusius medžių lapus, ir šiemetinių „Naktigonių" dalyviai  pagerbė 25 metus Klaipėdoje praleidusį keliautoją ir poliglotą, vertėją, poetą, Mažosios Lietuvos šviesuolį,  žodžių „Lietuvninkais mes esam gimę, lietuvninkai ir turim būt" autorių Jurgį Zauerveiną. Akmenyje iškaltas, kiekvieną dieną jis sveikina praeivius.

Architektas Adomas Skiezgelas susirinkusiesiems priminė ir kitą su Klaipėda susijusią  pasaulinę garsenybę. Savo sandėlius joje turėjo vokiečių verslininkas, archeologas mėgėjas Henrikas Šlymanas. Juk šis vyras atkasė Trojos miestą. „Jam reikėtų nors ir mažą ženklą mūsų mieste pastatyti", - įsitikinęs A. Skiezgelas.

Daug pastangų rengiant šiemetines „Naktigones" įdėjo jų iniciatorius, uolusis Klaipėdos aktorius ir režisierius Sigutis Jačėnas. Jis subūrė aktorių trupę, kuri paskutinį „Naktigonių" vakarą jau minėtoje Gerlacho palėpėje suvaidino Povilo Sigito Krivicko pjesę „Gimusi valdyti vyrus". Tai istoriniais dokumentais pagrįstas kūrinys apie garsiąją Lietuvos ir Lenkijos karalienę Boną Sforzą, savo išmintingais patarimais padėjusią karaliui Žygimantui Senajam.

Įtikinamai vaidinusiems aktoriams Virginijai Kochanskytei, Jūratei Jankauskaitei, Aleksandrui Šimanskiui, Linui Lukošiui, Sigučiui Jačėnui ir fortepijonu grojusiam profesoriui Sauliui Šiaučiuliui autorius įteikė naujausią savo knygą „Antroji ranka: likimų trilogija". Renesansiškos nuotaikos vaidinimui suteikė Klaipėdos jaunimo centro senosios muzikos ir šokio ansamblio „Dolce musica" šokėjai ir muzikantai. Vėliau - gėlės, padėkos žodžiai, dovanos. Malonu pabūti tokioje pakilioje ir šiltoje aplinkoje.