LŽS ir NŽKA renginiai

Taip iš ekrano kolegas klaipėdiečius pasveikino NUŽS vadovas Sergijus Tomilenka su kolege Svetlana Zalizetskaja, kuriuos specialiai Klaipėdoje vykstančio renginio proga pakalbino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Sveiki, sesės ir broliai!", - šiltai pasisveikinęs S. Tomilenka pasidžiaugė produktyviu bendradarbiavimu tarp abiejų šalių žurnalistų sąjungų, padėkojo už pagalbą ir dalyvavimą kuriant bendrą laikraštį „Mes iš Ukrainos!", prie kurio sukūrimo prisidėjo ir klaipėdiečiai žurnalistai. "Laikraštis dideliu tiražu išėjo vos prasidėjus karui, kai mes buvome visi ištikti šoko dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ir mums labai reikėjo moralinio palaikymo. Reikėjo tokio tvirto lietuvių tautos pavyzdžio susitelkti prieš agresorių, koks buvo parodytas 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje. Tuo metu lietuvių kolegos žurnalistai išleido "Laisvą laikraštį", kviesdami kovoti už laisvę visomis jėgomis",- prisiminė NUŽS vadovas S. Tomilenka.

Bendras laikraštis - tai vienas iš lietuvių ir ukrainiečių žurnalistų solidarumo pavyzdžių. S. Tomilenka dėkojo kolegoms už nuolatinę paramą ar palaikymą: Vilniuje buvo surinktos lėšos kojos karo ugnyje netekusiam fotoreporteriui, operatyviai surastas būstas studijuoti atvykusiai ukrainietės žurnalistės dukrai...

NUŽS rugsėjo mėnesio duomenimis, nuo karo pradžios jau yra žuvę 39 žiniasklaidos darbuotojai. Daugelis kolegų netekę namų, darbų, pajamų, artimųjų, sveikatos. "Stengiamės kuo tik galime padėti kolegoms, nukentėjusiems nuo karo ir dirbantiems karo zonoje",- sake S. Tomilenka.

Šiuo metu Zaporožėje gyvenanti S. Zalizetskaja savo naujienų interneto portale nuolat perduoda žinias iš rusų okupantų užgrobto gimtojo Melitopolio miesto. Bandydami sutrukdyti Svetlanos žurnalistinei veiklai, okupantai ją tardė, gąsdino, buvo įkaitu paėmę ir sulaikę jos tėvą, namuose atliko keturias kratas. Tikslas - įbauginti žurnalistę nerašyti to, kas vyksta okupuotame mieste. O vyksta baisūs dalykai...

Galop Svetlanai teko palikti namus, kad galėtų toliau atlikti savo žurnalistinę misiją. Dirbti teko nuotoliu ir prisitaikant prie karo sąlygų, nes nuo pirmųjų karo dienų trūkinėjo interneto, mobilaus telefono ryšiai. Svetlana pasakojo, kad prieš puldami rusai susirenka visą dosjė apie žurnalistus, jų šeimas, ryšius. Vėliau terorizuoja, bando užčiaupti arba perverbuoti į savo pusę, kad skleistų priešui reikalingą propagandą.

Okupuotose teritorijose būti žurnalistu labai pavojinga. „Jie kviečia į pokalbius, ir po jų kai kurie kolegos, deja, palūžta, pereina į okupantų pusę. Dėl to labai liūdna. Mūsų leidinio didžioji kolektyvo dalis išvažiavo iš Melitopolio. Nuolat sulaukiame grąsinimų dėl savo veiklos iš okupantų pusės, jie terorizuoja užgrobtame mieste likusius artimuosius, psichologiškai bando įbauginti, palaužti, kad nebeliktų mūsų protestų, skelbiamos tiesos. Dirbame 24 valandas per parą, nes siekiame Melitopolio išvadavimo - žmonės labiausiai bijo pasilikti agresorės Rusijos valdžioje", - kalbėjo Svetlana. Pasak jos, Ukrainoje labai trūksta žurnalistų, nes dalis kariauja, kiti dirba karo zonoje, treti išvykę, ketvirti dirbti nebegali, nes yra išsekę ir fiziškai, ir psichologiškai, kai dieną naktį kaukia pavojaus sirenos, čia pat žūsta žmonės.

NUŽS vadovas S. Tomilenka sakė, kad jau prieš karą Ukrainoje, kaip ir kitose šalyse Europoje bei pasaulyje žiniasklaidos sektoriuje jautėsi stipri ekonominė krizė, kurią sukėlė pasaulinė pandemija. Tačiau karas lyg žemės drebėjimas supurtė visas Ukrainos medijas, neliko reklamos rinkos, žlugo ne viena redakcija, nekalbant apie nukentėjusius, žuvusius žmones. S. Tomilenkos teigimu, Ukrainos ir kitų šalių žurnalistams padėtų sukurti ir įgyvendinti europietiški žiniasklaidos paramos modeliai, bendradarbiavimas tarp redakcijų ir šalių, ukrainiečių žurnalistų įtraukimas į bendrus projektus.

Klaipėdos žurnalistų bendruomenės paaukotas renginyje lėšas - iš viso 500 eurų - NUŽS sprendimu buvo pervesti žuvusio garsaus Ukrainos televizijos laidų vedėjo ir aktoriaus Pavelo Li šeimai.

„Ši pagalba yra labai svarbi man ir mano sergančiai mamai, nes netekome savo maitintojo - mano sūnaus...", - komentare NUŽS sakė Marija Vasiljevna Li. - Gautas lėšas išleisime pragyvenimui, komunalinių paslaugų apmokėjimui. Be to, galbūt reikės lėšų paminklui Pavelui... Esu labai dėkinga lietuvių žurnalistams, kurie man padėjo. Dabar jie yra mano draugai."

33 metų Pavelas Li, bičiulių vadinamas Paša, išgarsėjo dalyvaudamas televizijos talentų šou bei nusifilmavęs penkiuose populiariuose meniniuose filmuose. Jis buvo nušautas Irpino mieste kovo 6 dieną, miestą okupavus Rusijos armijai. Žinomo aktoriaus ir laidų vedėjo žūties aplinkybės buvo apipintos legendomis, neva jis žuvo kaudamasis Ukrainos ginkluotose pajėgose, savo neperšaunamą liemenę atidavęs nuo karo bėgančios šeimos vaikui.

Išties Paša, prasidėjus karui, atvyko į Irpino miesto tarybą ir pasiprašė į savanorius. Padėjo skirstyti humanitarinę pagalbą, reagavo į įvairias kritines situacijas, kai reikėjo padėti sergantiems, senyvo amžiaus žmonėms. Tą dieną, kai į miestą įsiveržė okupantai, dar spėjo padėti vienai šeimai greičiau evakuotis, bet pats su dviem kolegomis to padaryti nebespėjo. Savanorių mašiną gatvėje suvarpė Rusijos kariškų paleistos kulkos, Paša Li žuvo, kiti du savanoriai buvo sužeisti. Jų teigimu, prie į medį atsitrenkusios mašinos pribėgę Rusijos kariškiai pagrąsino su kulkosvaidžiu ir liepė pasišalinti. Žuvusio aktoriaus kūną draugai iš karo liepsnų apimto miesto išnešė tik po kelių dienų.

„Taip sutapo, kad spalvinga karine uniforma vilkinčio žuvusio Pavelo Li nuotrauka iš filmo „Mirny-21" filmavimo sukėlė didžiulį atgarsį Ukrainos ir tarptautinėje žiniasklaidoje ir tarsi patvirtino, kad aktorius tarnavo kariuomenėje. Į mus kreipėsi prancūzai, argentiniečiai, amerikiečiai, klausinėdami, kaip žuvo kolega", - prisiminė NUŽS vadovas S. Tomilenka. - Tada dar nežinojome visos tiesos apie Pavelo, kuris buvo savanoris, mirtį. Tačiau svarbu nustatyti kiekvieno žuvusio kolegos tikrąją istoriją, išlaikyti jo atminimą ir suteikti pagalbą artimiesiems". Tomis tragiškomis kovo dienomis, kai prasidėjo plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą, S. Tomilenkos teigimu, net įtakingai ir autoritetingai Ukrainos žiniasklaidai buvo sunku patikrinti visas žiniasklaidos erdvėje pasklidusius šoką sukėlusio karo pradžios įvykius.

Būtent dėl šios priežasties, anot S. Tomilenkos, Nacionalinė Ukrainos žurnalistų sąjunga paskelbė apie paramos fondo kūrimą žuvusiems žurnalistams - žuvusiems, atliekant profesines pareigas, kritusiems kovoje šalies gynybos pajėgose ar nukentėjusiems nuo okupantų rankos civiliams, žiniasklaidos atstovams ir jų šeimoms.