2020 m. kovo 31 d., Antradienis

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Archyvas :: Žurnalistai senjorai pagerbė jubiliatus, susitiko su profesoriumi L. Klimka

2020-02-08
 
Klaba profesorius Libertas Klimka. Povilo Šimkavičiaus nuotrauka

Klaba profesorius Libertas Klimka. Povilo Šimkavičiaus nuotrauka

Vytautas Žeimantas
 
Jubiliatams - vardiniai parkeriai
Mėnesio pirmojo trečiadienio tradicinis LŽS Senjorų klubo susirinkimas vasaryje įvyko jaukioje Teatro sąjungos sąlėje. Jį vedė klubo pirmininkas Ipolitas Skridla.
Visų pirma buvo pasveikinti du Senjorų klubo nariai - Povilas Lapeikis ir Romanas Vidmantas Puplauskis, kuriems sukako po 80 metų. 
Kolegas Povilą Lapeikį ir Romaną Vidmantą Puplauskį nuoširdžiai pasveikino ir vardiniais parkeliais apdovanojo LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. LŽS Senjorų klubo padėkas abiems sukaktuvininkams įteikė Ipolitas Skridla.
Povilas Lapeikis
Kolega Povilas gimė 1940 m vasario 15 d. Surdegyje, Anykščių rajone. 1958 m. baigė Troškūnų vidurinę mokyklą, 1961 m. - Klaipėdos pedagoginę mokyklą, 1983 m. - Vilniaus pedagoginį institutą. Mokytojavo. 
1975-1977 m. buvo Eltos korespondentas, 1980-1985 m. žurnalo "Darbas ir poilsis" vyresnysis redaktorius. 1985 - 1988 m. Vilniaus pedagoginės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, direktorius, 1988-1991 m. žurnalo "Tarybinė mokykla" (nuo 1989 "Tautinė mokykla") vyr. redaktorius, 1992-1995 m. dienraščio "Tiesa" (nuo 1994 "Diena") apžvalgininkas, skyriaus vedėjas, redkolegijos narys. 1995-2001m. savaitraščio "Mūsų balsas" redaktorius, 2002-2006 m. savaitraščio "Opozicija" redaktorius. 
Išleido eileraščių, epigramų, publicistikos knygų: "Jaunystės trupiniai" (2000), "Pasišnekėjimai ant gimtinės griuvėsių" (2001), "Lenkiu galvą išėjusiems" (2002), "Viskas mano ponams" (2002), "Rudens lašai" (2004), "Širdis mokykloj pasilieka" (2005), "Paliko pavasariai turtą" (2006), "Tu tik viena" (2006), "Kai gyvieji tampa šventaisiais" (2008), "Dešimtas tvinksnis" (2009), "Kitų akimis" (2010), "Tuzinas" (2011), "Velnio tuzinas" (2012), "Tas mielas žemės kvapas" (2012), "Aš myliu, juokiuos ir džiaugiuos" (2014), "Veidrodžiai" (2019).. 
Su kolegomis P. Masilioniu ir V. Paulausku sudarė istorinės kronikos rinkinius "Nepriklausomybės žingsniai" (1994), "Nepriklausomybės ir Demokratijos žingsniai" (1999, 2011). 
LŽS narys nuo 1976. Nusipelnęs liaudies švietimo darbuotojas (1990). Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys nuo 2000. NŽKA narys nuo 2005. Valstybės pripažintas meno kūrėjas (2005). Antano Būdvyčio publicistikos premijų laureatas (1999).
Kolega Povilas dėkodamas už apdovanojimą perskaitė savo kūrybos eilėraštį, skirtą Lietuvos žurnalistų sąjungai.
Povilas Lapeikis
Lietuvos žurnalistų sąjungai
Dėkoju Dainiui, ačiū Ipolitui,
kad dar prieš mirtį dėmėsio pelniau.
Dabar save galiu priskirt elitui,
Kai nuplikau, ko benorėt daugiau.
 
Sulaukiau paskutinio jubiliejaus,
Kiti (jei bus) tikriausia be manęs.
Iš gauto parkelio eilutės liejas,
Kad man medalio niekas neatneš.
 
O, Žurnalistų sąjunga, klęstėki,
Nepaisant vėjo gūsių ir krypčių.
Savus narius globoki ir mylėki,
Suteiki jiems kūrybinių vilčių. 
 
Romanas Vidmantas Puplauskis 
Kolega Romanas Vidmantas gimė 1940 m. vasario 22 d. Plungėje. 1957 m. baigė Telšių vidurinę mokykląla, 1962 m - Vilniaus universitete žurnalistiką. 
Nuo 1962 m, dar studijuodamas, pradėjo dirbti. Radijo ir televizijos komitete. Ten dirbo net 40 metų, iki 2002. Buvo redaktorius, rašė scenarijus, vesdavo laidas. 
Kartu su režisieriumi H. Šablevičiumi parašė scenarijus keletui TV filmų. Vėliau susidomėjo kinu. Režisūrinis debiutas - dokumentinis filmas „Darbas" (1971). Kūrė filmus pagal savo ir kitų autorių parašytus scenarijus. Tarp jų: „Kai du stos", „Girių šeimininkai", „Mokytojas", „Ne vien žmonių planeta", „Vilnius.Prieš aušrą...", „Atgimimo kronika", „Dangaus trauka", „Ramybė jums", „Dainuojanti nežinia". Jo filmai įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose pelnė diplomų, prizų. 
Bendradarbiavo žurnale „Švyturys", laikraštyje „Žaliasis pasaulis", kituose leidiniuose. LŽS narys nuo 1968 m. NŽKA narys - nuo 2006 m. Kino sąjungos narys nuo 1978 m.
Libertas Klimka: Tautos papročiai ir tradicijos. Istorinė atmintis ir valstybės istorija
„Norėčiau palikti savo vaikus ir anūkus gyventi Lietuvoj, kalbėt lietuviškai ir jaustis lietuviais. Esu giliai įsitikinęs, kad tikrą laimę galima rasti tik savo gimtinėje. Žmogaus tautinė tapatybė remiasi gimtąja kalba, tautos papročiais ir tradicijomis", - susitikime su žurnalistais Teatro sąjungos salėje kalbėjo žinomas mokslo istorikas ir etnologas, profesorius Libertas Klimka.
Pasak profesoriaus, Didžiajame mūsų žodyne yra trys milijonai šaknų ir aštuoni milijonai prasmių. Kasdien naudojami tik trys šimtai žodžių. Adomas Mickevičius, kai 1845 metais Paryžiuje skaitė paskaitą, yra pasakęs, jog lietuvių kalba yra labai įdomi, tačiau vienu požiūriu yra labai skurdi - ji neturi vulgarių posakių. Šiemet sukanka 100 metų, kai Lietuvoje atstatytas aukštasis mokslas ir Kaune įkurti aukštieji kursai, kurie labai greitai išaugo į rimtą universitetą. Čia būta daug patriotizmo. Profesoriai net neėmė algų, kad tik ateitų jaunimas mokytis. Pasak L. Klimkos, dabar tokio patriotizmo trūksta. 
Profesorius L. Klimka susirinkusiems žurnalistams pristatė 2019 metais Dusetų kultūros fondo išleistą 220 puslapių savo paveldosauginio pobūdžio leidinį „Užkopus į varpų bokštą". Knygoje aprašomi vertingiausi istoriniai Lietuvos bažnyčių bokšto varpai ir su jais sujungti laikrodžiai, varpų naudojimas bažnytinėje liturgijoje, taip pat varpų liejybos bei laikrodininkystės istorija Europoje ir Lietuvoje. Pateikiama informacija apie garsiausius meistrus ir liejyklas, folkloriniai tikėjimai varpo garsų galia.
„Laikrodis Viduramžiais pakeitė žmonijos mąstyseną, sukūrė Vakarų civilizaciją. Tai atskaitos taškas. Na, o varpai, anot Vydūno, tai Dievo balsas, kuris mus kviečia atitrūkti nuo kasdienybės, pakelti akis į dangų" - pristatydamas savo naują knygą kalbėjo prof. L. Klimka.
Profesorius L. Klimka knygoje pateiktas žinias surinko dalyvaudamas Lietuvos kraštotyros ir kampanologų draugijų ekspedicijose bei išvykose, taip pat archyvuose. Knygoje gausu iliustracijų. Labai įdomus akcentas, jog prie kai kurių paveikslėlių pateikiamas barkodas, tad, atsisiuntus į telefoną specialią programėlę, jos pagalba galima išgirsti pačių įdomiausių varpų garsus.
Kuo Lietuva skiriasi nuo kitų kraštų, netgi tarp Baltijos šalių?
Paklausė susirinkusiųjų porfesorius Libertas Klimka.
Dabartinėje Lietuvoje yra netoli tūkstančio piliakalnių, tai didžiausias tankis Europoje. Kiekviena gyvenvietė turėdavo, netgi po kelis, kada nuo vieno piliakalnio matydavosi kitas. 
Ką dar unikalaus turi Lietuva, ko neturi kitos Europos tautos? Anot L. Klimkos, neturi tokių laivų, kaip Kuršių marių kurėnai, bet svarbiausia, neturi vėtrungių. Tai unikalus paveldas. Vėtrungėse, kaip vizitinėse kortelėse galite viską perskaityti: ir kuo žvejys tiki, kiek turi pastatų, kiek jis turi sūnų, valčių, ar kad jo namai netoli miško. Žemaičiai turėjo unikalius medžio raižinius, kurie dabar galėtų papuošti kaimo turizmo sodybas. Deja, baigia išnykti. Mūsų kaukės yra pačios archaiškiausios Europoje. Žemaičiai išvystę koplytstulpių tradicijas, tai yra tas Rojaus medis, jungiantis visas pasaulio dalis.
Prie Birštono ant Nemuno kranto yra nedidelė Nemajūnų bažnytėlė. Viduje ant sienos kabo kilimas iš juostų. Pasirodo, per šimtą metų nuotakos dovanojo klebonui savo juostas. Tuoktis ateidavo tautiniais rūbais. Šeimininkė buvo jas susiuvusi, naudojo užtiesti altorių, vėliau buvo pakabintas ant sienos. Kiek ten vilčių, kiek svajonių, kiek lūkesčių sudėta! Unikalus dalykas. 
Pasak L. Klimoos, unikalios ir Vilniaus krašto verbos. Tai labai dinamiškas menas, pasaulyje tokio meno nėra. „Tad pasidžiaukime, kad esame ypatinga tauta, turinti savitą kultūrą. Nepraraskime tautinio orumo, netapkime Europos užkampiu, - baigiantis įsimintinam susitikimui, sakė profesorius Libertas Klimka. 
Baigiantis susitikimui Ipolitas Skridla ir Alfonsas Kairys padovanojo profesoriui Libertui Klimkai 1918 metais Šveicarijoje, Lozanos mieste prancūzų kalba išleistą Juozo Gabrio žemėlapį ,,Carte etnographigue de l‘Europe" (Europos etnografinis žemėlapis). 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-02-10 13:34
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Ipolitas

2020-02-12 11:12

Nuoširdūs sveikinimai Jubiliatams

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media