Sporto renginiai

Norint geriau suprasti Lietuvos žydų sportinį gyvenimą, makabiečių judėjimo įtaką reikia iš pradžių išsiaiškinti kokia tarpukario metais buvo Lietuvos žydų bendruomenė ir ką ji reiškė tuometinei Lietuvai.

Pirmasis ir vienintelis nepriklausomos Lietuvos gyventojų surašymas vyko 1923 metais. Pagal šio surašymo duomenis antra didžiausia Lietuvos tautinė bendruomenė po lietuvių buvo žydai, kurių tuo metu buvo 153 332. Dauguma gyveno miestuose ir miesteliuose. Jie sudarė apie 8 procentus gyventojų. 

1931 metų duomenimis Lietuvoje jau gyveno 157 527 žydų. Buvo miestų, kuriuose jie sudarė daugiau kaip pusę gyventojų. Antai Kalvarijos mieste daugiau 70 proc., Kupiškyje -53 proc., Ukmergėje - 50 proc. gyventojų sudarė žydai.

Įdomi žydų demografinė statistika Lietuvoje. Ji rodo, kad 1923-1934 metais Lietuvoje gimdavo apie 2,5 tūkst. žydų vaikų, o mirdavo beveik per pusę mažiau. Taigi bendruomenė pastoviai augo. 

Bet gyventojų skaičių labai veikė ir plati emigracija. Pagal pateikiamus statistinius duomenis 1928-1937 metais iš Lietuvos emigravo 12 690 žydų tautybės asmenų. Didžiausia emigracija buvo 1929 metais pasaulinės ekonominės krizės metais. Daugiausiai žydų tautybės asmenų emigravo į Palestiną - 3 341, Pietų Afriką - 4 507 ir Urugvajų - 1 081.

Kai 1939 metais Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai čia gyveno apie 100 tūkstančių žydų. 

Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte, kurį 1939 metais Hitleris atplėšė nuo Lietuvos gyveno apie 7 tūkstančius žydų. Nemažai jų, bijodami nacistų, persikėlė į Lietuvą.

Žydai buvo pilnateisiai nepriklausomos Lietuvos piliečiai. Jie aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos kariuomenėje, valstybinėje tarnyboje, verslo, pramonės, mokslo, medicinos, švietimo, kultūros ir kitose sferose. Ne išimtis buvo ir besikuriantis sportinis gyvenimas. Nemažai sporto klubų Lietuvoje turėjo ir žydai. Lietuvos žydų sporto klubų sąjunga „Makabi" gyvavo Lietuvoje nuo 1920 iki 1940 metų. Taigi, visi tuometinės Lietuvos politiniai režimai, tarp jų ir tautininkų, nevaržė ir nedraudė „Makabi" veiklos.

„Makabi" centras buvo Kaune, Vilniaus g. 20. Iš pradžių jis vadinosi „Gimnastikos Sporto Sąjunga „Makabi" , o nuo 1923 m. kovo 17 d. - „Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjunga „Makabi"". 1926 m. Lietuvoje buvo 83 klubo skyriai, vieniję daugiau kaip 4 tūkst. narių. Klubas leido dvisavaitinį laikraštį. „Makabi" sportininkai daugiausia reiškėsi lengvojoje atletikoje, futbolo, bokso, stalo teniso, dviračių ir šachmatų sporte. Šių sporto šakų atstovai buvo Lietuvos čempionai ir rekordininkai, ne kartą gynė šalies garbę ir tarptautinėse arenose, su Lietuvos trispalve dalyvavo Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio makabiadose. 

Šalia "Makabi" veikė ir kiti nedideli žydų sporto klubai. Tai "Hapoel", "Bar Kochba", "Jehuda", "Krat", "Hakoach", "Hagibor", "Olimp", "Juspo" ir kiti. Tačiau jie, palyginus su "Makabi", žymiai mažiau reiškėsi, o kai kurie (Hakoach, Bar Kochba) prisijungė prie "Makabi".

"Makabi" sąjungos vadovai, be abejo suprato, kad gerų sportinių rezultatų galima pasiekti tik veikiant bendrai su besikuriančiomis Lietuvos sporto organizacijomis. Kaune 1919 m. gegužės 18 d. buvo įkurta Lietuvos Sporto sąjunga (LSS). 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). 1922 metų gegužės 2d. įsisteigta Lietuvos gimnastikos sporto federacija (LGSF).

1922 m. kovo 22 d. buvo įsteigta Lietuvos Sporto lyga (LSL), aukščiausias Lietuvos sporto organas, koordinavęs visą Lietuvos sportinį gyvenimą. „Makabi" buvo tarp šios Lygos steigėjų. Pirmame šios institucijos visų sporto klubų atstovų suvažiavime buvo išrinktas Lygos centro komitetas, kurio pirmininku tapo generolas V. Nagevičius. Į centro komitetą buvo išrinktas ir „Makabi" atstovas Kaltunskis. Jis buvo paskirtas ir LSL iždininku. Kaltunskiui kartu su S. Garbačiausku buvo pavesta rūpintis lengvosios atletikos reikalais. "Makabi" sąjunga iš karto aktyviai įsijungė į visos šalies sportinį judėjimą.

Sporto ir fizinio auklėjimo žurnalas "Sportas", ėjęs 1923-1928 metais Kaune, buvo ir "Makabi" sąjungos organas.

Kaune 1926 metų sausio 9-10 dienomis įvyksta Lietuvos sporto lygos visuotinis atstovų suvažiavimas. "Makabi" į jį siunčia net 10 delegatų su sprendžiamojo balso teise. Į LSL Centro komitetą išrenkamas makabietis J. Lifšicas („Sportas" 1926, Nr. 33). Po dviejų metų vykusiame Lietuvos sporto lygos visuotiniame suvažiavime į LSL CK vėl renkamas "Makabi" atstovas J. Lifšicas. ("Sportas", 1928, Nr. 61). 

1932 m. kovo 11 d. laikraštis „Mūsų sportas" paskelbia straipsnį „Lietuvos sporto lygos dešimtmetis". Jame pažymima, kad Lietuvos sporto lygos sekretoriumi sėkmingai dirba makabietis J. Lifšicas.

Žurnalas „Sportas" (1926, Nr. 36) skelbia Kauno „Makabi" valdybą. Ją sudaro pirmininkas B. Fridmanas, nariai J. Livšicas, S. Kaganas, A. Rozentalis, Ch. Kamauskis, dr. Rozenfeldas, inž. Lapinas, Ch. Rozenholcas, N. Molkas, S. Beirakas, M. Melamdovičius. 

Tas pats žurnalas skelbia ir „Makabi" narių teismo sudėtį: teismo pirmininkas J. Lifšicas, nariai G. Podriadčikas, G. Rozenkrancas, Šilauskis, B. Fridmanas, A. Rozentalis, Krečmeris ir Goldbergas. 

Pagal sąjungos įstatus reguliariai buvo rengiami skyrių atstovų susirinkimai. Jie susilaukdavo ir plataus atgarsio spaudoje. Antai 1931 spalio 19 d.laikraštis „Mūsų sportas" paskelbė straipsnį „Kauno Makabi visuotinas narių susirinkimas". Jame rašoma, kad jis įvyko spalio 4 dieną „Ozo" salėje. Sportinę veiklą pristatė Š. Zangas. Jis pasidžiaugė gimnastais, kurių vyrų, moterų ir jaunimo grupės du kartus per savaitę treniruojasi „Oze". Anot S. Zango, energinga yra ir lengvosios atletikos sekcija. ji rengia daug pirmenybių, pasiekta gražių laimėjimų ir Lietuvos lengvosios atletikos čempionatuose. Aktyviai veikė ir stalo teniso sekcija, vadovaujama Kaplano. Moterų sporto sekcija gražiai dirbo ir susilaukė didelio pasisekimo per moterų sporto šventę. Teigiamai buvo įvertinta ir liepos mėnesį įvykusi „Makabi" skyrių stovykla Juodkrantėje.

Pranešimą apie „Makabi" valdybos darbą padarė B. Fridmanas. Apie veiklą ateityje pranešimą padarė J. Lipecas. Jis siūlė steigti naujas sekcijas: čiuožimo ir vandens sporto.

Buvo išrinkta nauja valdyba: dr. D. Volperis, B. Fridmanas, D. Chasmanas, I. Lipecas, M. Ščiupakas, Ch, Rozenholcas, Z. Bukacas ir V. Rubinavičius.

1932 liepos 6 d. „Mūsų sportas" paskelbė straipsnį „Makabi sąjungos skyrių suvažiavimas ir sporto šventė". Jame rašoma:

"Liepos 2 dieną į Kaune vykstantį suvažiavimą iš Berlyno atvažiavo pasaulinės „Makabi" sąjungos centro komiteto pirmininkas dr. H. Lebeveris. Suvažiavime didelis dėmesys buvo skirtas jaunajai kartai, nutarta prie jau veikiančių „Makabi" klubų steigti sportuojančio jaunimo grupes „Makabi-Hacair". Nutarta duoti gimnastikos dėstytojus toms mokykloms, kuriose jų dar nebuvo. Nutarta toliau rengti Pabaltijo makabiadas. Į naują „Makabi" Centro komitetą buvo išrinkti dr. Rabinavičius, dr. Segalis, Rozenbergas, Ščiupakas, Goldbergas, D. Helermanas, Milneris, S. Zangas ir Grinblatas.

"Makabi" stadione įvyko didelė sporto šventė. Rungėsi lengvaatlečiai, Kauno „Makabi" futbolininkai sužaidė draugiškas varžybas su provincijų „Makabi" komandų rinktine. Rungtynės baigėsi lygiomis 3:3. Pertraukos metu Kauno „Makabi" gimnastikos mokytoja panelė Reichenšteinaitė su savo vedama moterų grupe parodė gimnastikos pamokų pratimus, kurie susilaukė pelnytų aplodismentų". 

Kitas "Makabi" skyrių atstovų suvažiavimas įvyko Kaune 1935 metais birželio viduryje. Pranešimą padarė "Makabi" pirmininkas advokatas Ganionskis. Anot pranešimo "Makabi" visoje Lietuvoje tuo metu turėjo 21 klubą, maždaug 2500 narių. Į naują "Makabi" valdybą buvo išrinkti advokatas Ganionskis, dr. Segelis, Helermanas, Bolšteinas, Šapiro ir Bukancas.

1936 ir 1937 metais Kaune vyko Pabaltijo žydų makabiados, kurioje dalyvavo per 150 sportininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. 

(Bus daugiau)