Aktualijos

2009-ųjų lapkritį, permainingų rudens orų metu, net minutėlėi nemalonu  stabtelėti Nemuno ir Neries santakoje. Priešingybė tam – kita kauniečių „Santaka“, kuriai skaitytojai skiria ne vieną valandėlę. Ji ne tik spalvinga nuotraukomis, bet ir viliojanti įdomiais, prasmingais rašiniais apie kultūrą ir meną.

Po ilgo išsiskyrimo į „Kauno dieną“ vėl grįžo aštuonių puslapių priedas, kurio redaktorė yra LŽS narė Violeta Juodelienė, kuriai talkina taip pat mūsų profesinės sąjungos narės Vaida Milkova ir Virginija Skučaitė. Ši trijulė be kasdienių žurnalistinių darbų, kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį  skaitytojams  dovanoja ir „Santaką“.

Paskutinis kultūros ir meno priedas prasidėjo  fotoreportažu „Gyvenimas virsta menu“ apie Kauno bienalę „Textile09“, kuri pasižymėjo tobulai įvaldyta tekstilės technika ir jaunųjų menininkų provokacijomis. Net du puslapiai skirti keliose svarbiausiose miesto galerijose kas dveji metai rengiamai tarptautinei tekstilininkų darbo šventei, kurioje menininkai audžia, kuria tekstilės pastoges ir portretus ant šilko. Plataus straipsnio antraštė „Tekstilės bienalė praeivius verčia kūrėjais“ atspindi menininkų kūrybinius ieškojimus. Juo labiau, kad Kaunas – tekstilininkų miestas. Tačiau pirmosios tekstilės bienalės idėjos autorė Zina Dargienė bienalėje pasigenda tekstilės kaip siūlo meno, akcentuojamas konceptualizmas jai nėra arti širdies. Žurnalistai atskleidė ne tik bienalės privalumus, bet ir jos trūkumus.

„Santakos“ skyrelyje „Teatras“ publikuojama probleminė tema „Ar lėlės užaugins savo žiūrovą?“, kuriame savo nuomonę pateikia  ir  Lietuvos  žurnalistų  sąjungos narys, Kauno valstybinio lėlių teatro direktorius ( kur tik nedirba žurnalistai)  Sigitas Klibavičius: “J.Kaupo pasakos turėtų būti skirtos žiūrėti visai šeimai, ne tik paaugliams ar suaugusiems, kurie faktiškai nelanko lėlių teatro. Repertuare turime vieną komercinį pramoginį spektaklį suaugusiems „Kauno reviu“. Dabar eksperimentams labai nedėkingas laikas – sunkmetis diktuoja savo sąlygas“.

Abejojantiems, ką reikėtų laikyti Kauno širdimi, pravartu perskaityti buvusio kauniečio Jurgio Vanago knygą „Šančių praeities takais“. „Santaka“ du puslapius, pavadintus „Šančiai – didžioji laikinosios sostinės emigranto meilė“, paskyrė šiam miesto kampeliui. Diskusijų ir pamąstymų susilaukė kultūros ir meno priedo puslapis „Nuomonės“. Poetas Kęstutis Navakas teigia „Besipriešindami kauniečiai dažniausiai laimi“, kompozitorius Giedrius Kuprevičius tvirtina , kad „Kauno dvasia gyva“, o istorikas Egidijus Aleksandravičius nusivylęs, kad tai „Prislopintų kontrastų miestas“. Lietuvos žurnalistų nario E.Aleksandravičiaus pastabas skaitykite mūsų tinklalapio skyriuje „Komentarai“.

Šaindieninės „Kauno dienos“ žurnalistės-kultūrininkės tęsia gražias „Santakos“ pirmtakių tradicijas. 1998 metais Vinco Kudirkos žurnalistinė premija (aukščiausia Lietuvoje) buvo įteikta LŽS narėms Daliai Juškienei, Rūtai Kanopkaitei, Žilvinei Petrauskaitei ir Ramutei Vaitiekūnaitei. Trys laureatės jau nedirba šiame laikraštyje, bet  Ž.Petrauskaitė tapo „Kauno dienos“ vyr. redaktore.

Gal jos pastangų dėka ir grįžo pripažintoji „Santaka“, kuriai dabar diriguoja jos pavaduotoja Violeta Juodelienė. Kuri (tada dar V. Mickevičiūtė), 1996-aisiais Vilniaus universitete įgijusi žurnalistikos mokslų diplomą, sėkmingai dirbo Vilniuje, buvo „Respublikos“ ir „Lietuvos ryto“ laikraščių užsienio skyrių darbuotoja. Santuoka su  išrinktuoju kauniečiu Violetą Juodelienę atvedė į miestą prie Nemuno ir Neries, kur  jau dveji metai ji yra „Kauno dienos“ redakcijos narė. Be puikios, įdomios ir reikalingos „Santakos“, žurnalistė dienraštyje  redaguoja  ir  skaitytojų nuomonių puslapį bei priedą „Pramogų alėja“. Gal greitai sulauksime ir naujos redakcijos kartos žurnalistų – kūrybinių konkursų nugalėtojų?