Priešpaskutinę lapkričio mėnesio savaitę - didingi, gražūs, tvarkingi UAB „Ūkininko patarėjas“ rūmai Kaune, pakvipo Lietuvos sodo ir daržo gėrybėmis. Skoningai ir išmoningai paruoštoje parodėlėje puikavosi ne tik žemdirbių, bet ir žurnalistų darbo vaisiai. Spėlioti, kurios iš keturių redakcijų, laikraščių „Ūkininko patarėjas“ ar „Šeimininkė“, žurnalų „Meisteris ir Margarita“ ar „Rasos“, žurnalistai nusprendė nudžiuginti save ir kolegas nereikėjo.

Viską be žodžių paaiškino dvidešimt du besipuikuojantys spalvingi, patrauklūs „Rasos“ žurnalai, o paskutinio numerio viršelį puošia tortas su žvakele ir užrašas „Mums jau vieneri“. Anot LŽS narės Rasos Prascevičienės, sveikinusios koleges su jubiliejumi, „nesvarbu, kad vaikeliui dar tiek mažai, bet kokie dantukai jo aštrūs!“

Visiems žinoma, kad rasa – tai vandens lašeliai, susidarę atvėsus orui ir aptraukiantys žemės paviršiuje esančius daiktus ir augalus. „Rasos“ žurnalas atsirado tada, kai pasaulyje nuskambėjo visus išgąsdinęs žodis „Krizė“, o valdžia vis dažniau ir garsiau ragino veržtis diržus! Rasa Žemaitienė, naujo žurnalo sodininkams, daržininkams ir gėlininkams redaktorė, kaip ir leidinio iniciatorius bei įkvėpėjas uždarosios akcinės bendrovės vyr. redaktorius Vytenis Neverdauskas, ekonominio nuosmukio išvakarėse su viltimi, meile ir tikėjimu išlydėjo žunalą į nepatenkintą ir besiskundžiančią Lietuvą...

Patys didžiausi optimistai negalvojo, kad „Rasos“ taip greitai pavergs darbščius tautiečius. Dukart per mėnesį pasirodantis žurnalas augo „kaip ant mielių“, per metus pasiekė net 18 000 egzempliorių tiražą. Tai dar neriba, nes 50 puslapių leidinys sulaukia vis naujų skaitytojų. Kartą paėmę žurnalą į rankas, jį vėl perka arba užsiprenumeruoja visiems metams.

Kuo patraukia „Rasos“, kai visos prekyvietės dabar lūžta nuo daugybės įvairaus pobūdžio leidinių? Todėl, kad skleidžiamas gėris, grožis, ir visai tai daroma paprastai, bet su užsidegimu ir išradingumu !.. Ar gali nesudominti „Rasų“ kalendorius ir žvilgsnis? Taip pat skyreliai „Sodyba“, „Dendrologija“, „Floristika“,“Gėlynas“, „Egzotika“, „Virtuvės kvapai“, „Sodo taku“, „Gamta“? O „Po darbų“ galima pasinerti į „Pažintis“, dalyvauti „Konkurse“ arba spręsti „Kryžiažodį“.

Redaktorė Rasa Žemaitienė ne viena. „Rasos“ niekam nebūtų mielos be žurnalo atsakingosios sekretorės Astos Valuckytės ir dizainerės-maketuotojos. Neįtikėtina: tereikia vos trijų rankos pirštų, kad suskaičiuotum, kiek redakcijoje yra darbuotojų. Akivaizdu: nedideliam kolektyvui talkina ir kiti UAB „Ūkininko patarėjas“ redakcijų žurnalistai (dėl to visi kartu ir džiaugiasi sėkme) bei skaitytojai, neetatiniai bendradarbiai - geriausi žurnalo vertintojai ir kritikai (mūsų tinklalapio rubrikoje „Kūrybinė artelė“ spausdinamas „Rasos“ žodis skaitytojams).

„Jubiliato“ autorės kreipėsi į skaitytojus, kad jie rinktų gražiausią viršelį. Visi skaitytojai, kurie pareiškė savo nuomonę apie žurnalą, dalyvavo loterijoje, dešimt laimingųjų gavo po „Mėnulio kalendorių“. Ne dėl prizų kolegių triūsą, kuriant populiarų žurnalą „Rasos“, vertino ir po vienu stogų įsikūrusių redakcijų darbuotojai. Ar daug šalyje turime kūrybinių kolektyvų, jau po vienerių darbo metų sugebančių gražiai paminėti pirmąjį leidinio gimtadienį?

Paskutinį kartą atnaujinta: 2009-11-25 14:19

Atgal