Komentarai

Gasparas Aleksa

Paprasti kaimiečiai dažnai pasako: ,,Valdžia paskutines kelnes numovė.“ Ir aiškinti nereikia, ką tai reiškia. Bet retas drįsta prisipažinti, jog pats baigia jas ,,nusimauti“. Stebitės? Patys prieš metus ėjome prie balsadėžių ir rinkome dainuojančius, juokingus, apsukrius, smailialiežuvius ir saldžialiežuvius vyrus ir moteris. Ir gyvename pagal jų priimtus ,,naktinius“ teisės aktus.

Suėjo vieneri metai, kai dirba naujosios sudėties Seimas. Todėl verta pasvarstyti, kodėl taip atsitiko? Mano galva, per visą Nepriklausomybės dvidešimtmetį nebuvome valdžios taip gąsdinami ir patys nesame tiek daug dejavę. Norėjome juokdarių valdžioje? Turime. Bet valdyti – tai ne popso koncertukus organizuoti. Todėl, pasak politologo Tomo Janeliūno, ,,pirmas ir ryškus Seimo nekompetencijos pavyzdys buvo Tautos prisikėlimo partijos atstovų veikla, peripetijos dėl Seimo pirmininko galimybių vadovauti ir atstovauti parlamentui.“

Ne mažesnė bėda – pozicijos ir opozicijos seimūnų nesugebėjimas po rinkimų be politinių ambicijų diskutuoti, giliai išanalizuoti naujai priimamus teisės aktus. Sociologas Vladas Gaidys pažymi, jog dabartiniu parlamentu pasitiki tik 5 proc. rinkėjų. Naujausi „Eurobarometro“ duomenys rodo, kad Lietuvos parlamentas pagal pasitikėjimą dalijasi 25-26 vietas su Bulgarija. Blogiau tėra tik Latvijoje.            

Blogiausia, kad žiniasklaida tampa verslu. Neturime nė vieno dienraščio, kurio skleidžiama informacija būtų galima pasitikėti. Kas gali paneigti, kad pas mus nėra cenzūros. Pavyzdžiui, viena ausimi esame girdėję apie Kęstučio Čilinsko Jungtinį demokratinį judėjimą, bet apie jo veiklą neteko išgirsti politologų nuomonės. Pasigirsta žinių apie gripo pandemijos artėjimą. Trūksta patikimos informacijos, kaip elgtis susirgus.  

Buvo minima Latvijos nepriklausomybės diena. Ar pakankamai žiniasklaida nušviečia įvairius įvykius kaimyninėse šalyse? Iš tiesų mažai žinome, kokie ekonominiai pokyčiai ir procesai vyksta Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Paprastam žmogui, kuris nuvyksta į šias šalis, sunku suprasti daugelį dalykų. Pavyzdžiui, stebina įvairių būtiniausių prekių kainos. Antraip ar klestėtų kontrabanda, ar mūsų piliečiai iš perpardavinėtojų pirktų pigesnį benziną, pigesnes cigaretes ir pigesnę degtinę? Ne mažiau stebina pigesni maisto produktai, maisto papildai ir medikamentai, pavyzdžiui, Vokietijoje. Mūsų kasdienybe tapo rengtis padėvėtais europiečių drabužiais, greit įprasime maitintis produktais, pagamintais iš modifikuotų augalų.

Esame ne vien duona sotūs. Praeitą savaitę teko lankytis Vilniaus mokytojų namuose, kur ,,Tera bella“ klube vyko muzikos ir žodžio spektaklio ,,Prabudimai“ repeticijos. Kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė subūrė profesionalių aktorių, muzikantų ir poetų grupę, kuri kartu su sunkios negalios žmonėmis kuria šį spektaklį. Profesionalai dirba be atlygio. Spektaklį bus galima pamatyti lapkričio 29 d. Kėdainių Šv. Jurgio ir gruodžio pirmąją Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčiose. Reikėtų visiems pamatyti šių žmonių akis ir jų skleidžiamus dvasinės galios spindulius.

Anądien Vilniuje sutikau keliautoją ir fotografą Paulių Normantą. Jis mūsų šalies padėtį įvertino paprastai ir aiškiai: ,,Krizė yra mūsų širdyse.“ Negaliu nesutikti su Pauliumi, nes visi mes užmiršome šnekėtis vienas su kitu – akis į akį, širdis į širdį. Džiugina tik tai, kad Prezidentė ir Seimo pirmininkė turi politinės drąsos ir valios kritiškai vertinti ekonominį sunkmetį ir Vyriausybės darbą. 

„Šeimininkė“