2022 m. gruodžio 3 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Komentarai

*print*

Archyvas :: Komentaras po... komentarų

2009-12-01
 
LŽS nario Vladimiro Beresniovo (Vlaber) piešinys „Žurnalisto tribūna“

LŽS nario Vladimiro Beresniovo (Vlaber) piešinys „Žurnalisto tribūna“

 

Apie žurnalistiką, laikraščių korespondentus ir redaktorius, radijo ir televizijos laidų vedėjus kiekvienas skaitytojas, klausytojas ir žiūrovas turi savo nuomonę - blogą arba gerą. Tačiau jeigu nebūtų tos „purvasklaidos“, kurią taip  „pakrikštijo“ kritikuojamieji, dar didesnė korupcija ir valdininkų savivalė egzistuotų Lietuvoje. Aišku, nėra  žmonių be nuodėmių, taip pat ir žurnalistai klysta...

 

Į LŽS Kauno apskrities skyrių, nešina iš Alfa.lt perspausdintą A. Račo straipsnelį „Gediminas Stanišauskas grįžo į į „žurnalistiką“, atėjo buvusi ilgametė šalies laikraščių neetatinė bendradarbė N.N., kad irgi išsakytų Gedimino klausimu savo mintis. Pateikiame Artūro Račo ir N.N. komentarus apie kolegą žurnalistą.

 

I. Gediminas Stanišauskas grįžo į „žurnalistiką“

 

Artūras Račas

 

… Atsiverčiu šiandien “Valstiečių laikraštį”, žiūriu ir savo akimis negaliu patikėti: ketvirtame puslapyje šalia man puikaus L.Pečeliūnienės komentaro didžiulis straipsnis, pavadintas ”Vyriausybė jau pasiekė dugną?”, kurio autorius – nepatikėsit – buvęs R.Dagio vyriausiasis specialistas ryšiams su “Respublika” – Gediminas Stanišauskas.

 

Tas pats Gediminas, kuris viešai apsimelavo ir po to tyliai tupėjo po lapais, neturėdamas drąsos nei atsiprašyti, nei patvirtinti tai, ką anksčiau buvo sakęs.… L.Pečeliūnienė šalia esančiame komentare labai teisingai pastebi, kad tokių kaip R.Dagys “reikėtų per patrankos šūvį nebeprileisti prie socialinių reikalų”. 

 

Aš lygiai tą patį pasakyčiau apie Gediminą – tokių kaip jis per tris patrankos šūvius reikėtų neprileisti prie žiniasklaidos.Ir pats Gediminas savo paskviliu tai puikiai paliudija: tik tokie “žurnalistai” kaip jis gali per du trečdalius puslapio gvildenti temą kaip premjeras A.Kubilius neatsakė į klausimą, cituojant patį Gediminą, “ar ne gėda A.Kubiliui, žiūrėti pensininkams į akis, kai mažinant “Sodros” ir valstybės biudžeto deficitą  ieškoti išteklių pirmiausia reikėtų “apkarpant” energetikos monopolininkų apetitą”.

 

Ir išgvildenęs šią aktualią temą, išvadą Gediminas daro tikrai vertą R.Dagio patarėjo vardo: “Premjero atstovui spaudai R.Jasiulioniui lengviau pačiam vaidinti muilo operose nei patarti A.Kubiliui, kaip žiūrėti pensininkams į akis”.Atsargiai drįsiu spėti, kad Gediminas R.Dagiui lengvai patarinėjo, kaip į tas akis reikia žiūrėti.Tik niekaip nesuprantu, ką tai turi bendro su žurnalistika ir kur čia tas dugnas?

 

P.S. Beje, A.Kubilius ir R.Jasiulionis (nors jis, švelniai kalbant, tikrai nėra pats geriausias atstovas spaudai) būtų kvaili, jei būtų bandę ką nors atsakyti į Gedimino klausimą…

 

 

II. Geriau jau „žurnalistikon“ negu į  „durnių laivą“

 

N.N.

 

Asmeniškai Gedimino Stanišausko nepažįstu, tačiau jo „kietas“ publikacijoas skaičiau „Ūkininklo patarėjuje“, kur jis dirbo. Paskui „Kauno dienoje“ jis irgi daug ir įdomiai rašė įvairiais miesto gyvenimo klausimais. Nežinau, kodėl ponas Gediminas paliko dienraštį arba kodėl jo paslaugų atsisakė laikraščio šeimininkai? Kažkas tarpusavio santykiuose buvo ne taip, kad kūrybingo ir darbštaus plunksnos brolio neliko dienraštyje. Tikriausiai G. Stanišauskas gerą galvą turi, kad jį  per „Žinių radiją“ girdėjau kalbant, paties LŽS pirmininko D. Radzevičiaus pristatytą kaip ekspertą laidoje „Žiniasklaidos anatomija“.

 

Nauju žurnalistiniu uostu Gediminui tapo „Valstiečių laikraštis“, kurio vyr. redaktoriumi tapo  irgi kaunadienietis Stasys Jokūbaitis. Sako, kad G.Stanišauskas pats įsteigė ir  sėkmingai vadovavo „Valstiečio laikraščio“ internetiniam tinklalapiui. O šių metų pradžioje per Lietuvos radiją išgirdau, kad Stanišauskas jau yra Lietuvos socialinio ir darbo ministro Rimanto Dagio atstovas spaudai ar viešiesiems ryšiams.

 

Pasak „gandonešių“, žurnalistas Kaune talkino būsimajam ministrui R. Dagiui rinkimų į Lietuvos seimą išvakarėse, išleido kažkokį agitacinį leidinuką. Gal  naujasis ministras taip  atsilygino buvusiam kauniečiui  korespondentui  ir padarė jį savo „dešiniąja ranka“? Visa šalis girdėjo, kaip žurnalistas-valdininkas Lietuvos radijo eteryje susiginčijo su žurnalistu-laidos vedėju, neva šis ne taip, kaip nori ministras, interpretavo jo pranešimą  spaudai.  Gal taip ir buvo, o gal ir ne, bet Gediminas jau biurokratiškai ir negražiai gynė ne žurnalisto, o  ministerio mundurą.

 

Suprantu, kodėl puikus žurnalistas ir komentatorius Artūras Račas pagrįstai pyksta ant buvusio valdininko, kuris, kai neliko ministerijoje pono Dagio, grįžo į „Valstiečių laikraštį“. Tačiau  kai  į Seimą nebuvo perrinktas Skirmantas Pabedinskas, jį vėl priėmė Lietuvos televizija: žurnalistas-seimūnas vėl tapo TV operatorium tai pačiai Panevėžio zonai. Nijolė Steiblienė redaktore įsidarbino ne savo buvusioje LTV, o  „Lietuvos ryto“ televzijoje laidoje „Išjuk siurblį“ .Ir Benas Rupeika, po „stažuotės“ Seime, toliau džiugina Lietuvos radijo klausytojus savo autorinėje laidoje „Kaip žmonės gyvena“. ( Tačiau jų, kažkodėl, niekas už tai nekritikuoja...).

 

Gediminas Stanišauskas irgi grįžo tenai, iš kur buvo išėjęs laikinai „valdyti ir žurnalistus „paauklėti“. Gerb. Artūrai Račai, gal geriau, kad kolegos grįžta „žurnalistikon“ negu dirba „durnių laive“?! Žinoma, labai blogai, kad Gediminas, užmiršęs žurnalistinį objektyvumą ir principingumą, pūtė vieną dūdą su nevykusiais socialinio ir darbo reikalų ministerijos klerkais. Apskritai tragedija, kad dėl „ilgesnio“ lito ar garbės, žurnalistas palieka savo mylimą darbą, ir aklai spaudoje ar eteryje propaguoja ir gina nesąmoningas ministerio ir jo pavaldinių kalbas, taip pat jų priimtus sprendimus.                                                                  

Kaip  supratau iš A.Račo komentarų, dabar Gediminas Stanišauskas drauge su kolegomis  „Valstiečio laikraštyje“ be gailesčio kritikuoja valdžią. Gal taip nori išpirkti savo buvusią „trumparegystės“ ligą? Kitą vertus, tik pačiam pamačius ministerijos  užkulisius,  vėliau gali teisingai, tiesiai-šviesiai apie tai rašyti.  Įdomu, ką  galvoja mūsų kolega, ar etiškai jis elgėsi ir elgiasi?

Paskutinį kartą atnaujinta: 2009-12-01 16:37
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media