2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kūrybos artelė

*print*

Archyvas :: A.Subačius. Linksmas sveikatos pasitikrinimas aštuoniasdešimtmečio proga (10)

2010-03-05
 
Vladimiro Bersniovo piešinys. Abejingi medikai

Vladimiro Bersniovo piešinys. Abejingi medikai

10. Pas paveldimų ligų specialistą.

 

Pasitarti dėl drebančių rankų užėjau į paveldimų ligų kabinetą.

 

- Daktare, vargas man su rankomis,- pradėjau bėdoti.- Tai paveldėtas reikalas. Mano motinai senatvėje drebėjo kairė ranka, bet liga progresavo ir ėmė drebinti mano dešinę ranką. O aš dešiniarankis. Kairė irgi pradeda jaust drebulį.

 

Daktaras paprašė parodyti rankas, pavartė plaštakas ir apžiūrėjo iš abiejų pusių. Mano rankų pirštai gražūs, ne sarmata tokius rodyti, nors kai kurie elektrinio obliaus ir paobliuoti. Apžiūrėjęs paklausė, ar aš jaučiąs dėl to diskomfortą. Ne dėl to, kad pirštai paobliuoti, o kad rankos dreba.

 

- Kaipgi nejausi,- pradėjau aiškinti.- Jaučiu, ir dar kaip...

 

Bet gydytojas neleido pasakoti, kaip jaučiu, ir pertarė:                       

 

- Valgote dešine ranka?

 

- Taip, sunkiai, bet kol kas dešine,- nemelavau ir nepraleidau progos pasakyti tai, ko nepasakiau pertartas gydytojo.- Bet svarbu ne tik valgymas. Nueinu į banką pasiimti pensijos, nepripažįsta parašo ir neduoda pinigų. Sako, čia keverzonė, ne parašas. Tas pats bibliotekoje - neduoda knygos. Siūlo į adatą įverti negaliu, varžtelio įsukti... Žiūronais pasinaudoti nesiseka...

 

- Visa tai mažmožiai,- numojo ranka gydytojas.- Tegul pensiją perveda į žmonos sąskaitą, kad nereiktų atsiimti. Knygą atnešti gali irgi žmona. Juo labiau ji ne tik gali, bet ir turi ne tik įverti siūlą, bet ir susiūti. Nesuprantu, kaip jums šovė mintis sukioti varžtelius! Jei jau kam galvoje koks varžtelis atsisuko, tai nė medicina neįsuks.

 

- Ne, daktare, aš kalbu ne apie galvos varžtelius,- padėjau aiškinti.- Aš net nežinau, kur tie galvos varžteliai įtaisyti. Sukiot prireikia elektros varžtelius. Tai elektros laido šakutė, tai lizdas jai įkišti, tai dar kas sugenda, o elektroje viskas sujungta varžteliais. Negi dėl tokių gedimų kviesi elektriką.

 

- Žinoma, nėra reikalo kviesti. Parodykit žmonai, kur ką reikia įsukti ir tegul įsuka. Tą gali padaryt kiekviena boba.

 

- Mano žmona ne boba, mano žmona inžinierė. Ji varžtelių nesukios. Sako, inžinierės reikalas nurodyti darbus, o ne juos dirbti.

 

- Nenori- tegu nesukioja, tegu pagyvena be elektros. O ne, lai išsikviečia elektriką,- pamokė gydytojas. - Svarbiausia, kad galite pavalgyti. Visam kitam turite žmoną.

 

- Bet žiūronais turiu naudotis pats, netgi žmonai nežinant.

 

- Tai ką, ar tik nesumanėte žvaigždes tyrinėti ir nenorite, kad žmona tai žinotų ir kvanktelėjusiu nepalaikytų?

 

- Ne, žvaigždės pas mus neatvažiuoja, prie mūsų ežero deginasi ir maudosi tik mergos. Tai ir maga paimt į rankas žiūronus ir pro langą akis paganyti. Bet žiūronai virpa ir nieko negaliu įžvelgti...

 

- Įsitaisykite stabilų stovą...

 

- Gerai, kad nepraradote vyriškumo ir maga į mergas pažiopsoti. Bet ar neprisižiūrėjote į jas per tokį netrumpą gyvenimą?

 

- Tai kad anksčiau buvo paprastos mergos, o dabar seksualios.

 

- Mergos tokios pačios, tik pasidariusios seksualios. Moterys taip pat. Gerai pasižiūrėk į savo žmoną be žiūronų ir įsitikinsi, kad buvusi paprasta, dabar ji jau seksuali. Taigi atrodo, jog gyventi galima. Tai ir gyvenkite! Žinokite, kad paveldimos ligos yra neišgydomos.

 

- Stengiuosi gyventi, daktare. Suprantu, jog liga nepagydoma,- nusileidau,- bet gal vis dėlto galima kažką padaryti, jei veikia nepagydomų ligų kabinetas?

 

- Mūsų pareiga, gerbiamasis, ne gydyti nepagydomas ligas, bet patarti, kaip su tokiomis ligomis gyventi. Atrodo, aš jums patariau.

 

- Daktare, tikrai patarėte, bet vis dėlto gal būtų galima ligos progresavimą pristabdyti, kad žmonai neprisieitų mane maitinti. Gal vis dėlto yra kokių vaistų?

 

- Aaa, norite vaistų!- maloniai prašneko daktaras.- Mielai išrašysiu. Gerti kas antra diena po tris tabletes.

 

Buvau mandagus ir nepaklausiau, kodėl ne kasdien, o kas antra diena. Nesu toks skurdžius, kad negalėčiau vaistų vartoti kasdien. Net nekompensuojamų.

 

 

/Bus daugiau/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-03-05 13:19
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media