Kūrybos artelė

Jolanta Tamašauskienė

Akademijos miestelyje (Kėdainių rajonas) gyvenanti Teresė Šidlauskienė, velykinius kiaušinius marginanti pradėjusi nuo septynerių, pastaruoju metu juos dekoruoja originaliu būdu – juodu, pridegintu vašku ir dažais.

Žemdirbystės instituto laborantė T. Šidlauskienė savo vaikystę praleido Tauragės rajono Žigaičių gyvenvietėje, kur augo pas globėjus. Ryškiai prisimena tą dieną, kai ją – septynerių metų pirmokę – aplankė krikšto tėvai, atvežę dešimt įdomiai margintų kiaušinių. Dažyti jie buvo senoviniu būdu, nuimant vašką, bet puošti labai smulkiu, juvelyrišku raštu. Teresė ilgai stebėjo kiekvieną kiaušinuką, kol pati ryžosi pabandyti dažyti. Nuo tol šitas užsiėmimas jai tapo viso gyvenimo pomėgiu.

Globėjai turėjo daug krikšto vaikų, todėl per kiekvienas Velykas dažydavo apie šimtą kiaušinių, su kuriais žaisdavo jų augintinė. Teresei būdavo leista dažyti, marginti kiaušinius, žaisti su jais, kiek tik ji geidė. Metams bėgant tęsėsi jos mokslas ,,iš savęs pačios“:“Tas žaidimas su margučiais man suteikė protavimo, savotiškų meninių įgūdžių, miklino ranką. Mano charakteris visada reikalavo įvairovės, troškau vis kažką nauja atrasti“ - prisipažino Teresė Šidlauskienė.

Vieną kartą, prieš penkerius metus, kai ruošėsi vaškuoti kiaušinius, netyčia pridegino vašką ir pastebėjo, kad juodas vaškas ant kiaušinio atrodo įspūdingai, labai savotiškai atsispindi. Iš prideginto vaško dabar sukomponuoja pagrindinį kiaušinio raštą.Vašką kaitina keptuvėlėje, ant elektrinės plytelės, ties dujinės viryklės garintuvu, nes deginamas vaškas skleidžia daug dūmų, smalkių. Teresė Šidlauskienė perspėjo, kad ant dujinės plytelės vaško kaitinti negalima, nes jis gali blykstelėti į liepsną.

Vašką keptuvėje ji kaitina iš lėto, ant nekaitrios elektrinės plytelės, skrudina apie pusvalandį, kol šis pajuoduoja. Paėmusi pagaliuką su pritvirtintu smeigtuku nuo marškinių, juo išvedžioja margučio pagrindą – raštą iš juodo vaško. Paskui tarpus tarp  rašto dažo mokykliniais teptukais, kurių turi keliolika  skirtingų dydžių. Naudoja tradicinius kiaušinių dažus, kurių pasiruošia į mažus indelius (dažai būna labai sodrūs, didelės koncentracijos).

Vaškas, nutaškuotas ant kiaušinio, neleidžia susilieti skirtingoms spalvoms. Lukštas nevienodai ,,kanda“ spalvą. Teresės Šidlauskienės mėgstamos spalvos – natūralios, gamtinės, žemiškos. Raštuose vyrauja augaliniai motyvai. Prideginto juodo vaško likutį palikusi lėkštelėje, kitam kartui naudoja kaip dažą – mažiau reikia dūminti.

Teresė Šidlauskienė, sukūrusi originalų kiaušinių dažymo būdą, niekur negirdėjusi, kad juodu vašku kas nors kitas dekoruotų kiaušinius. Kadangi margučiai būna tuščiaviduriai (jų turinys per skylutę ištrauktas siurbliuku),  žaismingai atrodo ir pakabinti ant lininio siūlo. „Kiekvieną kiaušinį man norisi dažyti kitaip, mano raštų ,,kompiuteris“ yra galvoje“, - vaizdžiai paaiškino Teresė Šidlauskienė, paklausta apie raštų kompozicijas.

Iki šiol prieš akis jai stovi vaikystėje kūmos dovanoti margučiai. Paskui, bėgant gyvenimui, įstrigo viena kita matyta marginimo detalė, bet jos smeigtukas vedžioja juodą raštą savaip. Margindama kiaušinius Teresė Šidlauskienė labai tiksliai laikosi simetrijos, nepastebėsi jokio nukrypimo, todėl dažnas tai vadina tiesiog juvelyriniu darbu.

Teresė dar savo klasėje išsiskyrė kantrybe ir kruopštumu: jos dailyraščio darbai, rankdarbiai buvo rodomi kitiems pavyzdžiu. Margučiai atspindi jos mokyklinius braižybos sugebėjimus. Šios pamokos Teresei buvo įdomiausios ir pravertė gyvenime, tarkim, projektuojant butą. Laiptų planą ji sukūrė milimetrų tikslumu.

„Velykos man – atgimimo šventė, nepraeinanti be pavasarinės nuotaikos, - kalbėjo Teresė Šidlauskienė. – Dėmesys krypsta į gėles, dvelkteli jų kvapas, pradedu laukti pavasarinių kiemo darbų„. Per Velykas savo namus ji papuošia karpiniais, geltonais forzicijos krūmelio žiedais, sužaliavusio beržo šakele, švelniais ,,kačiukais“. Margučiai, nesutilpę krepšiuose, pakimba ant šakų.

Teresės ir Algimanto Šidlauskų anūkės, gyvenančios Airijoje, keturiolikmetė Inesa ir dešimtmetė Emma, močiutės pavyzdžiu mielai dažo kiaušinius. Abu sūnūs – Vitalijus ir Aurimas – Airijoje sukūrę savo verslą. Algimantas Šidlauskas – jūreivis su penkiolikos metų stažu – žmonos marginimo procedūroms ir dūmų kvapui namuose tolerantiškas, pats mielai grožisi jos rankų darbo kūriniais. Teresės Šidlauskienės margučiai gana plačiai pasklidę po pasaulį – pasiekę Italiją, Prancūziją, Airiją, Angliją...

„Kėdainių garso“ mėnesinis žurnalas „Provincija“