2024 m. balandžio 25 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kūrybos artelė

*print*

Archyvas :: Kėdainių kniaziaus įtaka Kėdainių žiniasklaidai – didesnė, nei manyta

2010-01-04
 
Vladimiro Beresniovo piešinys

Vladimiro Beresniovo piešinys

Kristina Stankevičė

 

Kėdainių kniaziumi vadinamo europarlamentaro Viktoro Uspaskicho įtaka Kėdainių rajono žiniasklaidai kur kas didesnė nei iki šiol manyta. Europarlamentaro įtakoje yra ne tik jo šeimos koncernui „Vikonda“ priklausanti „Kėdainių karšto televizija“ ir laikraštis „Rinkos aikštė“, bet ir seniausiai šiame rajone leidžiamas „Kėdainių garsas“.

 

Tiesa, nei V.Uspaskichas, nei koncernas „Vikonda“ nėra „Kėdainių garso“ savininkai, tačiau šio politiko sąsajos su leidiniu akivaizdžios – pagrindinis bendrovės akcininkas, turintis 67,5 proc. „Kėdainių garso“ akcijų – Romas Ruškulis.

 

Šis verslininkas yra pagarsėjęs ne tik kaip V.Uspaskicho patikėtinis, bet ir neoficialus Darbo partijos iždininkas. Kilus skandalui dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos pirmuosius įrodymus apie šios buhalterijos egzistavimą teisėsaugininkai aptiko „Kartono“ įmonėje, kurios akcininkas yra R.Ruškulis. Šio asmens namuose ir darbovietėje atlikus kratas, pareigūnai tuomet užfiksavo Darbo partijos lyderių telefono pokalbį, kuriame susitarta skubiai slėpti galimus įrodymus.

 

Iki šiol bendrovė „Kėdainių garsas“, leidžianti to paties pavadinimo laikraštį, neafišavo savo sąsajų su V.Uspaskichu per R.Ruškulį. Bendrovė niekuomet neskelbė savo akcininkų sąrašo, tačiau šiais metais privalėjo tai padaryti, kad gautų paramą, kurią dosniai dalijo A.Kubiliaus Vyriausybė.

 

Apie iš maišo išlindusią ylą lrytas.lt kalbėjosi su „Kėdainių garso“ direktore bei vyriausiąja redaktore Ingrida Marijošiene. Anot vyr. Redaktorės, kontrolinį „Kėdainių garso“ akcijų paketą nusipirko “labai seniai”.

 

Į klausimą, kaip sekasi įveikti naktinio mokesčių perversmo pasekmes ir krizę, I.Marijošienė atsakė, kad “niekuomet nesame gavę jokių dotacijų nei iš „Vikondos“, nei iš kieno kito – nei „juodai“, nei „baltai“, nei „vokelyje“, nei pavedimu”: “Mes patys dirbam ir užsidirbam pinigus, kurių dalį sumokame „Vikondai“ priklausančiai „Rinkos aikštei“ už laikraščio spausdinimą jų spaustuvėje. Kaip ir visa spauda šį laikotarpį išgyvename labai sunkiai”.                                   

 

Kokiu tikslu R.Ruškulis tuomet tapo laikraščio „Kėdainių garsas“ savininku?Panašu, kad du laikraščius leisti viename regione, kad šie tarpusavy konkuruotų – ne itin išmintinga. Jei I.Marijošienė sako tiesą, kad „Kėdainių garsas“ nėra gavęs jokių piniginių injekcijų iš pagrindinio akcininko ar su jo aplinka siejamų asmenų, galima daryti prielaidą, kad akcijų pirkimo sandoris kažkada buvo sudarytas tik tam, kad „Kėdainių garsas“, neatlaikęs konkurencijos pasitrauktų iš rinkos, o iki to laiko neskelbtų tokios informacijos, kuri galėtų pakenkti V.Uspaskicho arba Darbo partijos įvaizdžiui.

 

Jei „Kėdainių garsas“ bankrutuotų, didžiausia tikimybė, kad jo skaitytojus sugebėtų „pasiimti“ V.Uspaskichą ir Darbo partiją nuolat šlovinanti „Rinkos aikštė“. Prieš kelerius metus iš skelbimų laikraščio marškinėlių išaugusi ir informaciniu leidiniu tapusi „Kėdainių mugė“ kol kas dar nesugebėjo ūgtelti tiek, kad galėtų užminti ant kulnų „Rinkos aikštei“.

 

 

Lrytas.lt

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-01-04 16:34
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media