2021 m. sausio 15 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Apie senelės paskyrą socialiniuose tinkluose

2016-02-03
 
Dariaus Bagdono piešinys (LVJC dailės studija, vad. L.Mažeikaitė)/ E.Straigytės nuotr.

Dariaus Bagdono piešinys (LVJC dailės studija, vad. L.Mažeikaitė)/ E.Straigytės nuotr.

Emilija Pozniakova

 

Kur tik yra mano šarminga senelė Aleksandra, ten niekada nebus tylos. Jos vardas gana originalus, rimtas, tinkantis būtent jai. Sunku patikėti, jog anksčiau ji dirbo Vilniaus oro uoste. Taip pat, kaip daugelis mūsų senelių, dalyvavo Baltijos Kelyje, apie kurį man dažniausiai ir pasakoja.  

 

Nors ji jau garbingo amžiaus, visada atvažiuoja aplankyti savo duktės šeimos. Jai nesvarbu, namie ar lauke, susitikti gali bet kur. Visada pasirūpina savo anūkais; kaip jie laikosi, kaip sveikata, kas gero mokykloje, būreliuose. Niekad nepamiršta atnešti lauktuvių mažiesiems smaližiams. Galiausiai pradeda pokalbį su savo dukra. O tas pokalbis trunka tikrai ilgai. Ir kai kiekviena išsipasakoja, prasideda linksmybės. Močiutė kai užtraukia kokią dainą, tai gėda būtų neprisijungti. Jai ne problema, jei kažkas nemoka žodžių. Aleksandra visada prisimins dainą, kurią žino visi.  

 

Senelė niekada neparodo savo pesimizmo. Kiekvieną kartą stengiasi mus kažko pamokyti. Ir jai sekasi tikrai puikiai. Nuolat mums primena, jog draugystė yra labai svarbi ir reikia ją gerbti. Pasako pamąstyti verčiančius žodžius, kurių nepamirštame tikrai ilgai. Tikriausiai praverstų užsirašyti jos mintis, pasakojimus, pasakymus. Ji pasakoja taip tiksliai, jog kartais atrodo, jog ir aš pati ten buvau. Su mielu noru pasakoja apie savo vaikystę; kaip kiekvieną rytą eidavo pėščiomis keturis kilometrus į mokyklą, kaip gaudavo barti nuo tėvų. Jos pasakojimų klausomės su dideliu malonumu. Manau, jai pačiai nenuobodu pasakoti savo gyvenimo nuotykius.  

 

Aleksandros pasididžiavimas yra kaštoniniai plaukai bei mėlynos akys. Visada matau ją su didele šypsena, žibančiomis akimis. Jos veido bruožai gana ryškūs, tai daro ją dar gražesnę.  

 

Jei mano močiutė mokėtų naudotis feisbuku ir susikurtų savo paskyrą, tikrai žinau, kad užsukę į ją sužinotumėte viską apie operos dainininkus. Ji keltų nuotraukas su scenos žvaigždėmis ir po jomis rašytų, kaip ji juos myli ir kaip nori atsidurti jų koncertuose. Taip pat būtų be galo daug pasidalintų dainų iš YouTub'o. Esu įsitikinusi, jog kas penkias minutes skambinėtų mano mamai ir klausinėtų, ar klausė naujos dainos, kuria ji pasidalino. Manau, kad taip pat keltų nuotraukas su savo dukromis Bernardinų sode arba su anūkais prie Kalėdų eglutės.

 

Senelė tikrai nekeltų į paskyrą savo darytų asmenukių. O jei kartais ir įkeltų, tai gal dėl to, jog buvo kokiame operos solistų koncerte. Vienu žodžiu, džiaugiuosi, jog Aleksandra dar kol kas nesužinojo apie tokias interneto platybes, kur galima išreikšti savo mintis. Manau, kad užteks jai tik atvažiuoti pas mus ir surengti tikrų tikriausią koncertą. Tik žinoma, be didelės scenos, mikrofonų ir begalės žiūrovų.

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. E.Straigytė/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-05-23 15:49
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media