2021 m. sausio 15 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Mano močiutė – ir draugė, ir karalienė...

2016-03-08
 
Dariaus Bagdono piešinys (LVJC dailės studija, vad. L.Mažeikaitė)/ E.Straigytės nuotr.

Dariaus Bagdono piešinys (LVJC dailės studija, vad. L.Mažeikaitė)/ E.Straigytės nuotr.

Neringa Juta Nalivaikaitė

 

Mano močiutė tokia, kad močiute ją nelabai būtų galima vadinti: ji energinga, linksma ir mėgsta pajuokauti, kūrybiškos sielos. Man patinka leisti laiką su ja lyg su geriausia drauge. Ji visuomet kupina įvairių idėjų ir nori, kad prisijungčiau prie jų įgyvendinimo. Kiek daug nuostabių eilėraščių ji parašiusi...

 

Jos vardas Bronislava, nors dažniausiai ją visi vadina Bronyte, kiek rečiau – Brone. Ji gyvena Vilniuje, tad susitikti mums nesunku. Gana ilgos atostogos pas močiutę tapo tiesiog neatsiejama mano vasaros dalimi. Ilgi pašnekesiai vakarais, sėdint ant suoliuko, geriant arbatą ir stebint žvaigždes, įvairių gardumynų gaminimas ir nuostabios jos virtuvės paslaptys, eilėraščių rašymas, linksmų istorijų kūrimas ir dar tiek šaunių dalykų... Ak, kaip dabar norėčiau nuvykti pas ją. Būtų taip linksma pasijuokti, geriant karštą kakavą ir... Įsisvajojau...

 

Mano močiutė šviesaus veido, turi gražias ir žvalias akis. Žinoma, jos veide matosi ir gyvenimo bei patirties raukšlelių. Jos rankos gražios ir švelnios, o figūra, mano manymu, ideali, nes jai tinka daugelis stilingų drabužių. Nesupraskite manęs klaidingai, bet per iškilmes, vilkėdama ilgą suknią, ji atrodo lyg Anglijos karalienė – rafinuota, santūri, elegantiška. Mano močiutė labai taktiška ir stengiasi nieko neįžeisti ir neįskaudinti. Ji niekada nesiskundžia: visada prisivalgiusi, pailsėjusi, nepavargusi. Ji visada laukia savo vaikų ir anūkių, o kaskart, kai kas nors atvažiuoja pas ją į svečius, nesvarbu, kad ir labai trumpam, ji prigamina įvairiausių patiekalų. Močiutė – turbūt vaišingiausias ir nuoširdžiausias žmogus pasaulyje. Ir iš kur pas ją tiek jėgų ir stiprybės?

 

Močiutė Bronislava – mūsų gyvasis vadovėlis: dalija patarimus, ką valgyti, kaip taisyklingai kvėpuoti, kaip išsaugoti sveikas akis, o aš dažnai gaunu asmeninę konsultaciją – dainuoti garsiau, nebūti tokia smaliže (o kaipgi nebūti, jei ji pati prikepa skaniausių gardumynų). Tačiau labiausiai mane pralinksmina rekomendacija išsitraukti „sliekus“ (ausines) iš ausų... Šie patarimai dažnai praverčia, tačiau kartais šiek tiek įgrysta, bet juk ji močiutė – turi tam teisę. Anksčiau gailėdavausi, kad mano močiutė nemoka naudotis kompiuteriu, bet dabar džiaugiuosi, nes jokia programa neatstoja gyvo bendravimo.

 

Štai tokia ta mano mylimoji močiutė – viskas viename: močiutė, mama, draugė, menininkė ir net karalienė...

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. E.Straigytė/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-05-23 15:48
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media