2021 m. sausio 15 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Žūsim, kad gyventume

2016-01-20
 
Ramūno Danisevičiaus nuotrauka

Ramūno Danisevičiaus nuotrauka

Miglė Gerčaitė

 

Kartais tam, kad galėtumei iš tiesų pradėti gyventi, tenka paaukoti savo gyvybę. Sausio 13-ąją paprasti Lietuvos žmonės nusprendė: “Žūsim, kad gyventume.” Tos nakties įvykiai buvo užfiksuoti fotografijose, kurios atspindi mūsų istoriją, žmones ir leidžia pajusti meną. Paroda “Laisvės gynimo naktis” buvo atidaryta sausio 12 d. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje ir veiks iki sausio 30 d.

 

Parodoje esanti instaliacija taikliai atspindi Lietuvos okupacijos laikotarpį. Metalinės grotos ir spygliuota viela – tai aiški metafora nelaisvei, represijoms, įvairūs plakatai su tipiniais šūkiais ir tų laikų asmenybėmis puikiai atspindi sovietmečio dvasią ir yra kupini ironijos. Bet tuo pačiu tai asmeniška, privatu. Viską puikiai supranta tuo laikotarpiu gyvenę žmonės, tačiau jaunimui, kuriam dar galbūt nėra tekę susidurti su šia tema mokyklos suole ir girdėti istorijų, tai gali atrodyti tarsi privatus juokelis, kurį supranta tik suaugusieji. O jei nesupranti, tai ir neįdomu...

 

Pačios fotografijos yra unikalūs meno kūriniai. Jos patraukia akį smulkiomis detalėmis, kurios tarsi pačios papasakoja visą istoriją – tereikia įsiklausyti. Kiekviena fotografija verčia susimąstyti, ką joje esantys vaizdai reiškė fotografui, Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų. Sunkiai suderinami vaizdai kaip nuostabi naktinio Vilniaus panorama ir gatve riedantys tankai sukelia švelnų katarsį, kuris neapleidžia visos parodos metu.

 

Tačiau bene svarbiausias visos parodos aspektas – tai žmonės, įamžinti šiose fotografijose. Jie – mūsų Laisvės Gynėjai, kuriuos mes privalome gerbti jų nepažinodami. Bet fotografijos leidžia prisiliesti prie šių paprastų ir neįtikėtinai ypatingų žmonių vidinio pasaulio. Galime pajusti drąsą, žvelgdami į vienut vienutėlį jaunuolį, stovintį priešais tanko vamzdį, baimę ir neviltį, matydami ašaromis pasruvusias akis, ir viltį stipriai susikibusiose rankose. Tai padeda suprasti šiuos tautiečius, juos užjausti ir tampa visiškai aišku, kodėl jie nusipelnė visos Lietuvos pagarbos.

 

Taigi ši paroda – tai mūsų istorijos atspindys, į dienos šviesą iškeliantis tai, kas skausminga ir jautru, ir supažindinantis su tais, kurie žuvo, kad visa Lietuva galėtų gyventi.

 

 

/Tekstas sukurtas Kūrybinės saviraiškos studijoje, vad. E.Straigytė/

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-19 16:53
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media