2019 m. lapkricio 20 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Apie žurnalistiką ir žurnalistus

*print*

Archyvas :: Aš- radijo žurnalistė!

2016-03-04
 
Erikos Straigytės nuotraukoje: Jaunųjų žurnalistų klubo narė Ingrida Jankauskaitė tikroje radijo studijoje skaito tikras žinias

Erikos Straigytės nuotraukoje: Jaunųjų žurnalistų klubo narė Ingrida Jankauskaitė tikroje radijo studijoje skaito tikras žinias

Ingrida Jankauskaitė 

              

Su Jaunųjų žurnalistų klubu lankėmės Lietuvos radijuje. Ten mus pasitiko žurnalistas ir laidos vedėjas Edvardas Kubilius. Jis entuziastingai papasakojo apie darbą radijuje ir keistus potyrius laidos vedėjo kėdėje. Tarkim, kartą jam vedant laidą, į kambarį atskrido kažkoks gyvis ir nutūpė tiesiai ant jo skaitomo teksto. O jis lyg tyčia neprisiminė parašytų žodžių. Kaip tikras vyras patraukė vabalą ir lyg niekur nieko tęsė žinias... 

                     

Aplankėm ir daugelį radijo užkaborių, pamatėm, kaip dirba gausus žurnalistų būrys. Tiesa, Edvardas kalbėjo labai greitai. Gal ir gerai, nes tuomet nesinorėjo praleisti nė vieno žodžio. Sužinojau, kad kiekviena į eterį patenkanti laida įrašinėjama. Jei pasakysi kažką ne taip, tai bus galima išgirsti net po penkerių ar dešimties metų. Taigi kalbėti tiesioginiame eteryje yra sunkus ir atsakingas darbas.

                     

Galiausiai kiekvienas turėjome progą pabūti laidos vedėju ir perskaityti žinias. Neatsidūrus vedėjo vietoje atrodys, jog tai paprasta. Bet taip toli gražu nėra. Ima drebėti balsas, atrodo, jog nesugebi perskaityti net paprasčiausio žodžio. O ką kalbėti, kai viskas vyksta tiesiogiai ir tave girdi šimtai žmonių... Įrašius mūsų skaitomas žinias, jas išklausėme. Edvardas pradėjo komentuoti įrašus. Atėjo mano eilė, pripažinsiu, galvojau, jog tuoj gausiu širdies smūgį... Jo nesulaukiau, vietoj jo man pasakė, jog visai tinku skaityti žinias. Aš! Skaityti žinias radijuje. Čia tai bent.

                     

Dabar, įsijungusi radiją, į viską imu žvelgti kitaip. Vis galvoju, kas vyksta tame kambaryje, kol žurnalistai veda laidą. Gal aplinkui krebžda pelių būrys, o vedėjas jų paniškai bijo? Gal į studiją įsiveržia „Aro“ pareigūnai? O, beje, rimtai, ką darytų vedėjas, jei netikėtai į studiją įsiveržtų „Aras“? Jei žurnalistas tęstų laidą, tikrai galėtume vadinti jį atsidavusiu darbui žmogumi.

                     

Iš tiesų, susidomėjau darbu radijuje. Tai darbas, pilnas iššūkių ir netikėtumų. Bet abejoju savo jėgomis, nes reikia kalbėti daug ir tikrai ne bet ką. O čia jau sunku. Tikriausiai būčiau pavyzdys kitiems žurnalistams. Bet ne tas gerasis. Būčiau ta, kurios laidos įrašą paleidžia ir po dešimties metų parodydami, jog taip kalbėti ir vesti laidos negalima... Taip kritiškai vertinu save šiandien, o rytoj stengsiuosi tobulėti.

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. E.Straigytė/

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-19 14:45
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media