2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Apie žurnalistiką ir žurnalistus

*print*

Archyvas :: Periodika nemiršta. Galbūt ji serga

2015-10-01
 
Ramūno Danisevičiaus nuotrauka

Ramūno Danisevičiaus nuotrauka

Audrė Jokubauskytė

 

Kas yra laikraštis? Gaminys iš popieriaus. Popierius – medžiai. Medžiai – gamta. Taigi laikraštis yra gamta. Žmogus irgi yra gamta. Žodį laikraštis galima išskaidyti į du žodžius – laikas ir raštas. Vadinasi, laikraštis yra periodikos leidinys ir jame kažkas parašyta. Knygos irgi parašytos ir dauguma jų sutreikia žinių. Reiškia, laikraštyje galima rasti informacijos. Devynioliktame amžiuje Rusijos imperijoje panaikinus baudžiavą ir valstiečių vaikams ėmus lankyti mokyklas, po kiek laiko Lietuvoje, Šiaurės Vakarų krašte, atsiradus inteligentų klasei, imti leisti lietuviški laikraščiai. Taigi laikraščiai – intelektualios visuomenės požymis.

 

Bet šiandien vaikštinėdamas parke retą dieną išvysi sėdintį ant suoliuko ir skaitantį laikraštį žmogų, o spaudos kioskuose vaikai ir suaugusieji dažniau perka užkandžius ar autobuso bilietėlius, nei periodiką. Ar niūdienos visuomenė sukvailėjo? Ar nebeliko spaudos draudimo metais tiek daug gero Lietuvai padariusios inteligentų klasės?

 

Ne, intelektualai iš Lietuvos niekur neišvažiavo ir niekas jų niekur neištrėmė. Paprasti žmonės, skaitydavę laikraščius, irgi. Šiuo metu vienas populiariausių naujienų portalų 15min.lt savo pirmuosius žingsnius pradėjo spausdindamas laikraštį, kurį nemokamai dalindavo viešajame transporte. Ir tik pamanykit – aštuntą ryto važiuodamas troleibusu retai kada specialiame 15min krepšelyje rasdavai laikraštį – visi būdavo jau paimti viešojo transporto keleivių.

 

Tačiau dvidešimt pirmajame amžiuje laikraščiui grėsmę ėmė kelti dvi problemos. Pirmoji, kurios puikiu pavyzdžiu galėtų būti jau minėtas 15min – naujienos iš popierinės periodikos keliasi į internetą. Argi neskamba tikroviškai, kad paklausus, ar kas nors žino laikraštį „Respublika“, pasigirstų nedrąsus „ahaaa...“, o paklausus, ar yra kas nors girdėjęs apie naujienų portalą „Delfi.lt“, visi nusijuoktų ir ausis pasiektų šūksniai -„Tai aišku, kas gi negirdėjęs apie delfį!“

 

Nieko keista. Laikraštyje galima rasti tik svarbiausius pastarųjų dienų ar dienos įvykius, o internetiniame portale naujienos papildomos nuolat. Gaila, bet internetas iš dalies iššaukė antrąją problemą, negailestingais peiliais badančią periodiką. Laikraščių kainos. Portalams glemžiantis vis daugiau skaitytojų, daug gyventojų nustojo pirkti periodiką ir laikraščių prenumeratos kainos ėmė kilti. Na, o pensininkai, žmonės, turintys daugiausia laiko skaitymui ir nemokantys naudotis naujosiomis technologijomis, neturi pakankamai pinigų laikraščiams.

 

Bet vis dėlto periodika nemiršta. Galbūt ji serga, bet nemiršta. Ankstesnėje gyvenamojoje vietoje laikraščius mano šeimoje skaitydavome kasdien, o persikrausčius į naujus, toliau nuo mokyklos ir tėvų darboviečių esančius namus naujienų leidinius sklaidome rečiau, tačiau be jų neišsiverčiame. Kava, sotūs pusryčiai ir laikraščių krūvelė ant stalo – tobulas šeštadienio rytas.

 

 

/Tekstas sukurtas Kūrybinės saviraiškos studijoje, vad. E.Straigytė/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-19 14:47
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media