Manau, daugelis pasaulio žmonių turi lakią vaizduotę. Šiandien paklausiau savo vyresnės sesės Girmantės ir jaunesnio brolio Dovydo nuomonės apie ateities mokyklą. Girmantė jau baigusi penkias klases ir dalyvavo televizijos laidoje „Tūkstantmečio vaikai“, o Dovydas kitais mokslo metais eis į trečią klasę. Jis prieš kelis mėnesius, kaip ir aš, pradėjo lankyti Jaunųjų žurnalistų klubą. Jie abu eina į tą pačią mokyklą – Vilniaus Žemynos progimnaziją.

Ar sunku mokytis nuotoliniu būdu? Kaip jums sekasi?

Girmantė: Manyčiau, kad nėra labai didelio skirtumo nuo pamokų mokykloje. Žinoma, kai kam koją pakiša priemonių stygius. Tarkim, per informatikos pamoką. Vaikas, neturintis kompiuterio, dirba telefonu. Man nėra labai sunku mokytis nuotoliniu būdu, tačiau lietuvių kalbos pamokos sekasi ne taip lengvai.

Dovydas: Manau, kad gerai. Nėra labai sunku, nes man netrūksta elektroninių ir kanceliarinių priemonių. Be to, man padeda sesės ir tėvai.

Dovydai, tau šiais metais atsirado nauja pamoka – anglų kalba. Ar nesunku jos mokytis nuotoliniu būdu?

Anglų kalbą man mokytis sunku, nes ne viską suprantu, kai aiškina. Dirbant kontaktiniu būdu girdisi visi ištarti mokytojos žodžiai ir tai pagerina mokymosi kokybę.

Per kokią pamoką dirbti nuotoliniu būdu jums buvo lengviausia? Kodėl?

Girmantė: Manau, kad per technologijų pamoką, nes dėl priemonių stygiaus mokytojas nebuvo toks griežtas, kaip mano draugės pasakojo. Nors tiksliai negaliu pasakyti, nes nesu ne nuotoliniu būdu susitikusi šio mokytojo.

Dovydas: Nuotoliniu būdu dirbti lengviausia man buvo per matematikos pamoką, nes ji yra mano mėgstamiausia.

Kaip įsivaizduoji ateities mokyklą?

Girmantė: Aš manyčiau, kad ten dauguma dalykų būtų skaitmenizuoti – lentos, kurios jau yra kai kuriose mokyklose, būtų susietos su kompiuteriu, interaktyvias užduotis būtų galima rašyti specialiu flomasteriu ant lentos. Vaikai tekstus skaitytų ir rinktų žodžius planšetėse. Daugiau nežinau, kas labai turėtų skirtis.

Dovydas: Ateities klasėje kabės lenta, kurioje paspaudus mygtuką, iššoka tavo skaidrės. Dar mokiniai turės elektrinius drožtukus ir trintukus. Visa mokykla bus išmani.

Kaip manai, kas mokytų vaikus? Kaip jie atrodytų? Kuo skirtųsi nuo dabartinių mokytojų?

Girmantė: Manyčiau, vaikus mokytų įvairios būtybės. Tarkim, ateiviai, robotai ar tie patys žmonės. Rasės būtų lygios – ateiviukai, robotukai ar vaikučiai mokytųsi vienoje klasėje.

Dovydas: Aš manau, kad vaikus mokys robotai. Jie būtų padaryti ir užprogramuoti kaip žmonės, tačiau žemesni.

Kaip galvoji, ar pamokos vyktų kita kalba? Kokia?

Girmantė: Net nežinau… Kiekvienas mokytųsi savo kalba. Kaip dabar mes mokomės anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis. Manau, dar atsirastų kokia robotų ar ateivių kalba.

Dovydas: Aš manau, kad pamokos vyktų robotų kalba. Jie kalbėtų mintimis, mums perdavę bangas į planšetes ir kompiuterius, kad ir mes suprastume.

Ar norėtum mokytis ateities mokykloje? Kodėl?

Girmantė: Tikrai norėčiau, nes joje būtų didesnės galimybės, žemė būtų labiau ištyrinėta. Dabar daugelis žmonių pasakytų, jog mes žinome labai daug, tačiau manau, būtų galima susirinkti informacijos daugiau iš mūsų planetos ir kaimynių. Tas didesnis žinių kiekis vilioja mane mokytis ateities mokykloje.

Dovydas: Taip, norėčiau, nes joje būtų kitokių dalykų, kurių aš dar nemačiau. Tarkim, robotų ir jų pamokų.

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 10 m./

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-06-22 16:48

Atgal