2020 m. lapkricio 25 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Jaunojo žurnalisto užrašai

*print*

Archyvas :: Zumba atvedė iki debiuto televizijoje

2020-10-06
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Liepa Norvaišaitė


Prieš kiek daugiau nei 2 metus įvyko mano pirmasis apsilankymas laidoje ,,Labas rytas, Lietuva”. Turbūt klausite: kaip ir kodėl aš čia patekau? Į šią laidą mane pakvietė mūsų zumbos trenerė Kamilė. Iš kur ji gavo leidimą pasirodyti eteryje, nežinau. Apie tai mums nepasakojo.


Kai tik trenerė pranešė apie galimybę sudalyvauti ,,Labas rytas, Lietuva” laidos filmavime, pranešiau apie tai tėvams. Jie labai nustebo, tačiau iškart sutiko. Labai nudžiugau. Jau sekančią pamoką informavau apie dalyvavimą Kamilę. Kadangi niekas neišmokstama per keletą sekundžių, trenerė, gavusi dar keleto mergaičių tėvų sutikimus, mus išmokė šokio, su kuriuo ir pasirodėme eteryje. Šis mūsų šokis buvo vienas temperamentingiausių mano išmoktų, tačiau galvoju, kad tik tokio ritmo šokiai geriausiai ir prabudina ryte. Treniruotė po treniruotės, šokio kartojimas po kartojimo…


Pamažu atėjo ir laidos filmavimo rytas. Kadangi gyvenu Vilniaus pakraštyje, keltis teko apie penktą. Tai tapo nemažu iššūkiu, nes anksti keltis tikrai ne man, bet šįkart pavyko lengviau nei tikėjausi. Kai paryčiais keliavome į LRT redakciją, būgštavau, jog kažkas gali nepavykti, kažkur suklysiu. Tuščios Vilniaus gatvės man buvo nepažintos, tad atrodė baugesnės nei įprastai. Emocijos buvo ne tik baugščios. Ilgai laukiau šio ryto, todėl norėjosi parmatyti žurnalistus, visą redakciją. Atvažiavusi į LRT televiziją apėmė nejaukumo jausmas, tačiau susitikus su draugėmis atlėgo.

 

Kai atvyko trenerė, pradėjome repetuoti pasirodymui. Šokį pakartojome gal dešimt kartų. Tiek daug gerų emocijų aplanko, kai prisimenu pasiruošimą, apima tokia nostalgija… Tiksėjo paskutinės minutės iki eterio, pas mus pasirodė laidos vedėja Eglė. Ji buvo labai maloni, draugiška ir tokia nuoširdi… Bendravimas su ja man praskraidino nuotaiką, net miego nebesinorėjo!


Ką gi, mus jau kviečia į sceną!! Tiesa, scena jos nelabai pavadinsi, tai tik nedidukė apšviesta aikštelė. Na štai, susirinkome, sustojome į vietas. Viskas lyg turėtų būti įprasta, tačiau visos pradedame kikenti. Trenerė stengiasi mus apraminti, jau viskas, atrodo, ir vėl iš pradžių… Net juokas ima prisiminus.


Jau eteris!! Pirmiausia prisistatome, po to kiekviena gauname po klausimą, na, ir lieka šokis. Jis toks aktyvus, tad vos gaudome kvapą, o dar reikia tvardytis, juk tiesioginė laida! Sušokus Eglė dar pakalbina Kamilę, tačiau tai jau nebepalieka didelio įspūdžio. Ir štai baigiasi eteris! Tiek laiko repetuota, tiek darbo įdėta, o čia apie 10 minučių ir baigta!


Į redakciją mane lydėjo tėtis, jis stebėjo pasirodymą gyvai. Mama liko namuose prižiūrėti brolį, todėl žiūrėjo per televizorių. Iškart, kai baigėsi tiesioginė transliacija, pribėgau prie tėčio, ir paklausiau, kaipgi tas šokis atrodė, ar matėsi, kiek pastangų įdėta. Jis pritaria man ir pasveikina su debiutu televizijoje. Dar persimetame keletu žodžių su draugėmis, kaip įspūdžiai, kas sužavėjo, o kas nepatiko, ir išeiname iš aikštelės. Trenerė pakviečia pasidaryti bendrą nuotrauką su vedėja, atsisveikiname su ja ir nuskubame į persirengimo kabiną. Susidedant daiktus dar trenerė pavaišina saldainiais, padėkoja už dalyvavimą ir išskuba namo. Ir mes su tėčiu iš televizijos važiuojame namo.


Grįžus mus pasitinka mama ir mano mažasis brolis. Jie stipriai apkabina, net kvapo akimirkai pritrūkstu. Pasigaminu sau pusryčius ir įsijungiu televizorių. Atsisuku mūsų pasirodymą LRT televizijoje ir pasižiūriu. Tiesa, yra keletą klaidelių šokant, netikslumų atsakant į klausimus. Tačiau į juos jau dėmesio nekreipiu. Jaučiausi pakylėtai ir mintys sukosi vien apie ankstyvo ryto nuotykius. Tuomet turbūt nei dvejetas nebūtų sugadinęs nuotaikos!


Tokie štai mano prisiminimai iš tiesioginio eterio prieš porą metų. LRT pasirodžiau ne vieną kartą, paskutinysis įvyko dar šių metų pradžioje. Tuomet taip pat pasirodžiau ,,Labas rytas, Lietuva’’ laidoje, tik vedėja jau buvo Ugnė. Kuri didesnį įspūdį paliko, atsakyti negaliu, kadangi abi atrodė linksmai nusiteikusios, malonios ir bendraujančios. Vis dėlto iš paskutiniojo eterio prisiminmai šviežesni, atgaivina daugiau emocijų, todėl ir Ugnę prisimenu geriau. Tačiau manau, kad ilgam atmintyje išliko ir pirmasis pasirodymas su Egle.

 

Darkart pasirodyti eteryje, nesvarbu, ar tai vėl bus ,,Labas rytas, Lietuva’’, ar kita laida, labai norėčiau. Net šypsena veide nušvinta, kai pagalvoju, kiek daug emocijų ir kiek prisiminimų lauktų, jei ir vėl apsilankyčiau redakcijoje. Labiausiai norėčiau dar kartą pasirodyti LRT televizijoje, tik kad būtų kiti vedėjai, kita laida. Tai sukeltų kitokio pobūdžio prisiminimų, galėčiau palyginti pasirodymus, išsakyti savo nuomonę.



/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 12 m./

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-10-06 18:39
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media