2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Jaunųjų žurnalistų klubo svečiai

*print*

Archyvas :: Apie mokytojus – iš mokytojo lūpų

2022-10-18
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Urtė Kubiliūnaitė

 

Mokytojo dienos proga įprasta sveikinti mokytojus arba jiems dėkoti už žinias, įdomias pamokas, atsidavimą savo profesijai. Jaunųjų žurnalistų klubas nusprendė pakalbinti ir moksleivių tėvelius, ir mokytojus.

 

Šįkart interviu su Vilniuje dirbančiu anglų kalbos mokytoju Karoliu.



Koks buvo pats įsimintiniausias jūsų mokytojas?

Mano įsimintiniausi mokytojai buvo keli. Sakyčiau, viena iš įsimintiniausių buvo istorijos mokytoja. Man, kaip visiems vaikams maždaug jūsų amžiaus, kildavo noras paišdykauti per pamokas, o mano mokytoja labai gerai tą suprato ir kažkokiu labai paslaptingu būdu mokėdavo taip „užburti“ pamoką, kad pas ją pamokose išdykauti visiškai nesinorėdavo. Norėdavosi klausyti ir suprasti, apie ką mes diskutuodavome per istorijos pamokas.

 

Dar kas man labai patiko šiose pamokose, kad mums nereikėdavo įsiminti daug datų. Bet jas įsimindavome per visokias pasekmes, priežastis, dėsnius, kodėl taip įvyko, kas tai paskatino, ir tada natūraliai ta data įsimena ir tu pradedi suvokti, kodėl būtent tada tai įvyko, ir taip lengviau atsimeni kažkokią labai sunkiai suvokiamą datą. Tokia buvo mano istorijos mokytoja.

 

Man dar labai patiko anglų kalbos mokytoja. Ji dėstė man vyresnėse klasėse ir buvo labai profesionali tuo, kad labai jai rūpėjo mūsų rezultatai. Vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse moksleiviams pradeda rūpėti egzaminai, todėl ji labai sistemingai mus tam ruošė. Ir jos buvo labai įdomios pamokos ir nesinorėdavo pas ją išdykauti.

 

Dar viena mokytoja buvo muzikė, kadangi tuo metu aš lankiau muzikos mokyklą. Tai mane reikėdavo „įdarbinti“ gerąja prasme per pamokas – groti pianinu, akompanuoti dainas savo klasės draugams. Kai mes jas dainuodavome, aš grodavau pianinu. O dar mokytoja turėjo po pamokų folklorinio ansamblio būrelį, kurį aš lankiau kartu su daugybe vaikų. Mes labai trankiai šokdavome, dainuodavome visokias liaudies dainas, bet labai įdomiai pateiktas. Todėl man ta mokytoja irgi labai patiko.



Kuo šių mokytojų pamokos skyrėsi nuo kitų? Ar tik dėl to, kad įdomios? Ar pateiktos kitaip?

Ar jos įdomios, turbūt labai daug kas priklauso nuo paties mokytojo. Man atrodo, kad jei vaikai gerai sutaria su savo mokytoju, jeigu santykiai tarp jų yra geri, tai ir visos pamokos gali būti įdomios.

Kalbant apie muzikos pamokas, nemačiau, kad kita muzikos mokytoja būtų tiek daug dainavusi per savo pamokas arba prašiusi, kad kažkas grotų arba atsineštų savo instrumentą. Gal todėl mano mokytojos pamokos buvo išskirtinės.



O pats dalykas ar iš pradžių irgi patiko? Ar čia tik dėl mokytojo?

Pavyzdžiui, anglų kalbos mokė dvi mokytojos. Tai iš pradžių patiko dėl mokytojos, o paskui pradėjau gilintis ir į pačią anglų kalbą. Istorija taip pat buvo įdomi ir dėl mokytojo, ir dėl to, kad man buvo įdomu, kaip, kas, iš kur atsirado ir kaip visas pasaulis vystėsi, ir kokių čia buvo įvykių jame. Tai tiesiog ir dalykas, ir mokytojas patiko.

 

Ko trūko kitiems mokytojams, kad jie būtų tokie mėgstami kaip tie, kuriuos išvardinote?

Nežinau, ko jiems trūko, iš tikrųjų sunku pasakyti. Galbūt kai kurie mokytojai kartais būna pavargę, labai labai pavargę ir tai gali jaustis pačioje pamokoje. Jie gali būti negeros nuotaikos, kaip visi žmonės, tai kartais ir ta pamoka gali būti nevisai sėkminga.

 

Ar su mokytojais gerai sutarėte?

Ne su visais, tikrai ne su visais... Meluočiau, jei pasakyčiau, kad su visais, bet man atrodo, tai natūralu, nes ne visada su visais sutariame ir gal tai net nebūtina.

 

Koks yra mokytojo darbas? Ar sunkus? Kaip jį apibūdintumėte?

Žiūrint, kaip matuosi sunkumą. Jeigu matuoti, ar tai fiziškai sunkus darbas, tai ne: fiziškai mokytojas nedirba, nebent reikia atsinešti daug ištaisytų kontrolinių darbų ir knygų, tai tada gal ir sunkus. Iš tikrųjų darbas gali būti sunkokas dėl labai didelės atsakomybės. Mokytojas turi savo mokinius išmokyti labai įvairių dalykų, ugdyti įvairiausias savybes – ir atsakomybės, ir bendruomeniškumo, ir pilietiškumo, ir gebėjimo bendrauti vieni su kitais. Tai mokytojui tenkanti didžiulė atsakomybė.

 

Ar tai sunku? Manau, kad nutinka visokių situacijų, kurios skatina mus mokytis iš mokinių. Aš esu įsitikinęs, kad šitas darbas turi iššūkių, bet nebūtinai yra sunkus. Tačiau aš renkuosi mokyti todėl, kad ir pats galiu iš mokinių labai daug ko išmokti. Man atrodo, kad tai yra mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas.

 

Ar reikia mokytojus sveikinti su Mokytojų diena?

O, tai labai geras klausimas! Ar reikia, nežinau. Aš sveikindavau, kai lankiau mokyklą, tikrai sveikindavau mokytojus tuos, kuriuos norėdavau pasveikinti. Manau, kiekvienam mokytojui malonu gauti kažkokį sveikinimą, nebūtinai jis turi būti materialus, bet netgi „rankų miškas“ pamokoje man yra didžiulis pasveikinimas. Tai nebūtinai turi būti gėlės, dovanos ar ten dar kažkas, net nebūtinai žodis kažkoks...

 

O gal tiesiog mokytojas pajunta, kai yra susidomėjusi klasė, ir tai gali būti pats geriausias ir pats svarbiausias sveikinimas mokytojui.

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 12 m./

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-11-08 17:30
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media