Archyvas :: Laikraščiais ir žurnalais nebeprekiaujame...

Mindaugo Ažušilio nuotrauka
Urtė Maciejauskaitė
Justei tai jau buvo tapę įpročiu. Kiekvieną mielą rytą ji atsikėlusi pasidarydavo mažą, baltą porcelianinį puodelį juodos kavos. Pačiupdavo savo ištikimo draugo - šuns pavadėlį ir leisdavosi į dar snaudžiančią gatvę.
Visada užsukdavo į Gėlių gatvę, kurioje buvo spaudos kioskas ir jos labai mėgiamas, gerai pažįstamas pardavėjas Rokas.
Ji negalėjo patikėti - šiandien kiosko langelis buvo uždarytas, sunkios apsauginės žaliuzės nuleistos. Ant jų kabėjo skelbimas: ,,Nebedirbame. Nuo šiandien laikraščiais ir žurnalais nebeprekiaujame".
Justė negalėjo patikėti savo akimis. Kaip ji dabar pradės dieną be laikraščio rankose? Juk neteks tokio malonumo... Neturės ką papasakoti draugams, o kaip žinos, kur vyksta įvairūs renginiai? Mergina pažvelgė į šalia tupintį ir uodegėlę vizginantį Rupą ir tarė:
- Eime, galbūt dar liko nors vienas kioskas, kuriame yra naujienų.
/Tekstas sukurtas Kūrybinės saviraiškos studijoje (vad. E.Straigytė)/
