Archyvas :: „Lagerių moterys“ – skvarbus žvilgsnis į Lietuvos istoriją

Nežinomo autoriaus nuotraukoje: Juozas Matonis (kairėje) ir Vytautas Damaševičius
Vasario 16 d. 16 val. Vilniaus karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks renginys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.
Vienas iš pagrindinių vakaro akcentų – Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinės juostos „Lagerių moterys: A.Dirsytė, N.Sadūnaitė, S.Ladigienė“ peržiūra.
Dokumentinių filmų ciklas „Lagerių moterys“ pasakoja apie tris lietuves, patekusias į sovietinių lagerių pragarą – Adelę Dirsytę, Stefaniją Paliulytę-Ladigienę ir Nijolę Sadūnaitę. Tai baisiomis sąlygomis kalintos, bet nepalūžusios tarpukario ir pokario patriotės, to meto rezistentės ir disidentės.
Žinomų kino kūrėjų duetas sukūrė įtaigius herojų portretus ir skvarbiu žvilgsniu pažvelgė į tremtimi pažymėtą Lietuvos istorijos tarpsnį. Pasak J.Matonio, „lagerių moterų tema gimė lyg ir atsitiktinai. Būtent istorinės tiesos paieškos ir paakino mus sukurti filmą apie šias moteris. Labai džiaugėmės suradę kelias, kalėjusias kartu su mūsų pasirinktomis herojėmis saugumo įstaigų kamerose, lageriuose. Kartu nutarėme pakalbinti ir dabartiniam jaunimui labiau žinomą N.Sadūnaitę“.
Renginio metu kalbės gyvieji liudininkai, apie dokumentinių filmų kūrimą pasakos jų autoriai. Bus galima pavartyti ar įsigyti ir garsiąją N.Dirsytės maldaknygę.
Maldaknygės atsiradimo istorija susijusi su... J.Stalino mirtimi. Mat tik tuomet lagerių kaliniams buvo leista rašyti laiškus į namus. Štai tada N.Dirsytės iniciatyva ir radosi garsioji Sibiro tremtinių maldaknygė su maldomis, parašytomis ant popierinio maišo, kuriame laikomas cementas, skiaučių. Visa tai pateko į Vakarus ir ten buvo išleista atskiru leidiniu, išverstu į 10 kalbų.
Labiausiai N.Dirsytė išgarsėjo, kai 1959 m. ši unikali maldaknygė buvo išleista JAV. Ši maldaknygė, anot filmo kūrėjų, parašyta N.Dirsytės širdies krauju.

Komentarai (0)