2024 m. birželio 25 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: Keliaujančios parodos „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ atidarymas

2022-10-30
 
Lapkričio 4 d. 17 val. Didžiojoje gatvėje bus atidaryta paroda „Kino teatras - slėptuvė nuo gyvenimo" (1939-1944). Transformuotame į mobilų kino teatrą jūriniame konteineryje įrengta paroda iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemo atkeliaus prie buvusio kino teatro „Adrija" („Spalis", Didžioji g. 18), Vilniuje kiną rodžiusio ilgiausiai - 70 metų.
Šiandien sunkiai galėtume įsivaizduoti, kaip atrodė nepriklausomos, tarpukario Lietuvos kino teatrai, jei ne Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomas nuotraukų rinkinys.
Unikalios rinkinio fotografijos darytos šaliai jau praradus nepriklausomybę - 1942 metais, vokiečių okupantų įsakymu. Ir iki tol Lietuvoje veikę kino teatrai ne kartą skaičiuoti, jų turtas inventorizuotas, tačiau tik okupaciniam vokiečių režimui parūpo kino teatrus dokumentuoti fotografuojant. Vokiečių įsakymą vykdė vietiniai miestų ir miestelių fotografai - kaip kas galėjo, su tuo, ką turėjo, taip ir įamžino karo dar nesugriautus kino teatrus, jų išorę ir vidų. Tarp jų ir modernistinės Kauno kino teatrų salės su ornamentuotais balkonais, naujuose Radviliškio, Utenos, Zarasų šaulių namuose įrengtos kino salės bei senutėliai kinematografai - Biržų „Žvaigždė", Alytaus „Dainava", Telšių „Džiugas", Žagarės „Mėnulis", Marijampolės „Palas" ir kiti.
Iš kone 80 prieškario Lietuvoje veikusių kino teatrų didesnė dalis rodė filmus ir šalį okupavus sovietams, ir šių okupaciją pakeitus naciams. Kino teatrai tuo metu buvo tarsi slėptuvė nuo kraupios realybės - juose rodyti filmai nukeldavo į iliuzinį pasaulį, kuris padėdavo užmiršti slogias mintis, alkį.
Nespalvotose kino teatrų fotografijose, kuriose matomos tuščios, be žiūrovų erdvės, įamžintas ir nerimas. Dabar mums tai primena apie Lietuvos praradimus Antrojo pasaulinio karo metais: žuvusius žmones, išnaikintas ištisas bendruomenes.
Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau dalis jų toliau rodė kiną sugrįžus sovietams. Iš tarpukariu veikusių kino teatrų šiandien filmus galime žiūrėti vienintelėje Kauno „Romuvoje".
Dvi savaites veikianti paroda „Kino teatras - slėptuvė nuo gyvenimo" iškeliaus į Alytų, vėliau į Vilkaviškį. Kitais metais parodą numatyta nuvežti dar į septynius miestus ir miestelius.
Kuratoriai: Sonata Žalneravičiūtė, Audrius Dambrauskas.
Architektai: Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis.
Vaizdo režisierius Jonas Juozapaitis.
Grafikos dizainerė Elena Kanarskaitė.
Plakato autorius Marius Žalneravičius.
Grafičio autoriai: Žygimantas Amelynas, Justina Sendravičiūtė, Lauryna Stankūnaitė.
Redaktorė Audrė Kubiliūtė.
Parodos partneriai: Lietuvos kino centras, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Alytaus miesto savivaldybė, LRT.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Vykintė Stundytė-Pier
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Komunikacijos ir lankytojų aptarnavimo skyrius
Vilniaus g. 41
Tel. 8 5 2622406; +370 68764541
www.ltmkm.lt

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-10-30 10:33
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media