2024 m. gegužes 25 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: A.Suckeveris : ’’…rašiau pasislėpęs sugriautame dūmtraukyje’’

2013-07-12
 

Kornelija Ežerskytė

 

 

Liepos 17 d., trečiadienį, 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras ir Prancūzų institutas Vilniuje kviečia į rašytojo ir jidiš literatūros tyrinėtojo Gilles Rozier (Prancūzija) paskaitą ’’Avromas Suckeveris ir Vilnius’’.

Tai išties įspūdinga galimybė sužinoti, pažinti, įvertinti Vilniuje gyvenusį ir kūrusį poetą, kuris tapo ne tik pripažintu eiliuotų ir prozos tekstų autoriumi, bet ir savo laikmečio metraštininku. Kaip liudininkas A. Suckeveris 1946 m. dalyvavo Niurnbergo procese, o kaip kūrėjas tik per žingsnį buvo nuo Nobelio premijos.

 

 

Gilles Rozier pasakos apie Avromo Suckeverio gyvenimą ir kūrybą, ypač apie geto tekstus, kuriuose meistriškai, impresionistiškai aprašomas tragiškas ir vargingas Vilniaus žydų gyvenimas bei lemtis.

 

 

Pats A. Suckeveris kai kuriuos savo kūrybos etapus yra aprašęs iki širdies gelmių persmelkiančiomis eilutėmis. ’’ Eilėraščius „Veidai pelkėse“ kūriau, marui įžengus į Vilnių. Maždaug nuo birželio 25 d. iki liepos 5 dienos. Aš rašiau pasislėpęs sugriautame dūmtraukyje savo sename bute Ukmergės gatvėje 14. Aš slapsčiausi nuo gaudytojų, kurie griebdavo kiekvieną aptiktą vyrą, suprantama – žydus. Mano žmona šiuos posmus nešėsi per visus siaubus ir nelaimes. Jie drauge keliavo per pirmąsias provokacijas ir kartu kraujavo kalėjime nuo Šveichenbergo rimbo. Per stebuklą ji parbėgo su jais atgal į getą, kuriame manęs jau nebebuvo...“ – tokius prisiminimus 1942 m. yra užrašęs poetas.

 

 

Avromas Suckeveris (gimė 1913 m. Smurgainyse – mirė 2010 m. Tel Avive) yra vienas didžiausių XX a. poetų, rašiusių jidiš kalba. Gimęs Smurgainyse, istorinėje LDK žemėje, garsioje rabinų bei chasidų šeimoje, būsimasis poetas dar vaikystėje su tėvais atsidūrė Sibire. Nuo 1920 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje, studijavo universitete literatūrą. Trisdešimtųjų metų pradžioje susibūrus dailininkų ir literatų grupei „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“), L.Volfo kvietimu į ją įsitraukė ir A. Suckeveris. Visą tarpukarį jis gyveno Vilniuje. Suckeveris buvo vienas aktyviausių literatūrinės ir meno grupės Jung Vilne narys.

 

 

Pirmieji A. Suckeverio eilėraščiai, įtakoti iš Smurgainių kilusio Mošės Kulbako poezijos, Vilniaus ir Varšuvos žydiškuose laikraščiuose pasirodė apie 1933 m. Pirmoji jo poezijos knyga „Lider“ („Dainos“) išėjo 1937 m., ir jis iškart buvo pripažintas kylančia jidiš literatūros žvaigžde. 1940 m. A. Suckeveris išleido gamtos grožį apdainuojantį rinkinį „Valdiks“ („Miškas“).

 

 

Kilus Antrajam pasauliniam karui, poetas pateko į Vilniaus getą, iš kurio vėliau pabėgo, partizanų būriuose kovėsi su naciais. Po karo drauge su rašytoju Š. Kačerginskiu rinko išlikusią JIVO medžiagą.

 

 

1945 m. išėjo jo knyga „Di festung“ („Tvirtovė“), o 1946 m. – „Lider fun geto“ („Geto dainos“). Tuo pat metu Paryžiuje pasirodė jo prisiminimų knyga „Vegn Vilner geto“ („Apie Vilniaus getą“).

 

 

1947 m. jis atvyko į Palestiną ir apsigyveno Tel Avive. Čia 1948 m. išėjo jo knygos „Di jidiše gas“ („Žydų gatvė“) bei „Geheimštot“ („Paslapčių miestas“), kuriose vaizduojamas Vilniaus žydų gyvenimas, niūri geto kasdienybė, kanalizacijos šulinių tamsa, nepalaužtos dvasios didybė ir pasipriešinimas pavergėjams. Nuo 1949 m. A. Suckeveris redaguoja žurnalą „Di goldene keit“ („Auksinė grandinė“).

 

 

Jo eilėraščių rinkiniai „In fajer vogn“ („Ugnies vežime“, 1952), „Sibir“ („Sibiras“, su M. Šagalo iliustracijomis, 1953), „Ode cu der toib“ („Odė balandžiui“, 1955), „In Midbor Sinaj“ („Sinajaus dykumoje“, 1956), „Gaistike erd“ („Dvasios žemė“, 1961), „Firkantike oisies un mafsim“ („Keturkampės raidės ir ženklai“, 1968), jo rinktiniai poezijos tomai yra magiška ir įspūdinga grandis vis atsinaujinančioje jidiš literatūros grandinėje.

 

 

Šio kūrėjo biografijoje esama ir daugiau įspūdingų faktų. 1966 m. A.Suckeveris už savo kūrybą buvo iškeltas kandidatu Nobelio premijai gauti. Tačiau įtakingi Izraelio politikos ir kultūros sluoksniai dėjo daug pastangų, kad premijuotas būtų valstybine hebrajų kalba rašantis autorius – premija atiteko prozininkui Š.Agnonui.


 

Beje, į lenkų kalbą A.Suckeverio poezijos yra vertęs Cz.Miloszas – abu poetus siejo Vilniaus tema ir ilgametė asmeninė draugystė.

 

 

Gilles Rozier gimė 1963 metais Prancūzijoje, baigė vadybos studijas. 1985 metais pradėjo mokytis jidiš kalbos ir po kelių metų apgynė Jidiš literatūros disertaciją. Nuo 1994 metų vadovauja Medem Žydų bibliotekai Paryžiuje. Jis vedęs ir augina du sūnus, namuose kalba jidiš ir prancūziškai. Yra išleidęs penkis romanus prancūzų kalba. Jo eilėraščiai jidiš kalba publikuoti žurnaluose Di pen (Oxford), Yerusholaimer almanakh (Jerusalem) and Toplpunkt (Tel-Aviv).

 

 

Paskaita vyks prancūzų kalba ir bus verčiama į lietuvių kalbą.

 

 

Renginio organizatoriai susidomėjusiųjų laukia VVGŽM Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-07-18 07:20
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media