2019 m. rugsejo 21 d., Šeštadienis

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: Seime veikia kolegos, LŽS nario Alfonso Čepausko paroda "Istorinės interpretacijos"

2019-06-19
 
Nuo birželio 17 dienos Seime eksponuojama kolegos, LŽS nario Alfonso Čepausko "Istorinių interpretacijų" paroda. Birželio 26 d. 13 val. įvyks jos pristatymas. 
Tarp daugelio kūrybinių sumanymų, žanrų ir technologinių sprendimų - ekslibrisų ir lakštinės grafikos, skulptūrų ir asambliažų, instaliacijų ir fotokoliažų, atspindinčių įvairiapusį mano kūrybos kelią, prieš keliolika metų mintys nukrypo į gimtąjį kraštą. 2001-2017 m. apie kraštą, kuriame gimiau ir augau, sukūriau keletą „Istorinės interpretacijos" epinių ciklų: „Karšuvos poringė", „Trapėnų kronikos", „Išlikimo kelias", „Karšuvos mitas", kurių pirmieji trys eksponuojami šioje parodoje. Vakarų Lietuvoje yra Karšuvos žemė, apimanti Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonus. Yra išlikusi Karšuvos giria, Karšuvos kaimas ir netoli Skaudvilės-Karšuvos piliakalnis. Apie jį sklando įvairios legendos, tačiau istorinių žinių stokojama. Kilo mintis sukurti jaunystėje girdėtų pasakojimų interpretacijas. Taip atsirado pirmieji lakštai - „Naktigonių viliokė", „Kalno gilumoje", „Padūkęs tauras" ir kt. O vėliau sužinoti istoriniai įvykiai skatino vaizduotę, sukūriau dviejų dalių 32 lakštų improvizacijų „Karšuvos poringės" ciklą. Pirmos dalies paveiksluose legendų bei buities fone iškyla grėsmingi susidūrimai su viduramžiais plūstančių priešų kariauna, kur niokojamo krašto ir kylančių dūmų stulpų panoramose vyksta sferų susidūrimai, dvikovos, skaudūs susirėmimai („Nesvetingi kontaktai", „Lemiamas susitikimas", „Skaudi viltis" ir kt.). Antroje dalyje vaizduojami XIX-XX a. svarbesni įvykiai Karšuvos žemėje. Tai napoleonmetis, istorinių asmenybių susitikimai, miestų statybos, romantiški liudijimai. Atsiskleidžia ir XX a. pirmosios pusės tragiški įvykiai, būdingi visam kraštui: tremtis, holokaustas, partizanų žudynės („Susitikimas Požeriūnuose", „Išvarymas", „Pužai 1941", „Ant bruko"). 
Apie Pilėnų didvyrišką kovą ir tragišką baigtį byloja ciklas „Trapėnų kronikos". Šaltiniuose minima, kad ši drama įvyko Trapėnų žemėje. Tai galėjo būti stambi valda. Tokių vietovių yra Raseinių, Viduklės, Nemakščių, Batakių, Skaudvilės apylinkėse ir kitose vietovėse. Tad kurdamas šį ciklą nenurodau vietovės. Tai istorikų, archeologų prioritetas. Lakštuose įvaizdintus ramių žemdirbių darbus pertraukia netikėtai užpuolę priešai. Organizuojama gynyba, tačiau apsupti gausingo priešo eilių, žūstant gynėjams, likusieji gyvi, sužeisti, moterys, vaikai, seneliai, bevelija žūti negu patekti į priešų rankas („Priesaika", „Paskutinis susirėmimas", „Įsiveržimas", „Nusivylimas"). 
Apie sunkias, permainingas žemaičių kovas ir pergales sukūriau svarų plastine ir idėjine prasme interpretacijų ciklą „Išlikimo kelias". Šiame septynių lakštų cikle, mišrios technikos reljefiškuose lakštuose atsiskleidžia grėsminga nuojauta, kautynių įtampa, dinamiški kirčiai ir nenumaldomai artėjanti įsibrovėliams prapultis („Skuodo kautynės", „Durbės sankirtis", „Galas"). Manau, kad eksponuojami „Istorinių interpretacijų" ciklai vizualiai kalba apie monumentalią tautos išlikimo idėją ir sukurtais apibendrintais vaizdais įprasmina šalies istorinę, kultūrinę panoramą. 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-06-19 10:47
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media