2020 m. lapkricio 30 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Ar Vilnius išties pasiruošęs dviratininkų antplūdžiui?

2020-03-26
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Gerda Kasčiūnaitė

 

Šiais permainingais laikais, kai žinios apie globalinį atšilimą ir būdus, kaip jį stabdyti, apskrieja pasaulį taip greitai, keičiasi ne tik gamtos sąlygos, bet ir žmonių įpročiai. Automobiliai keičiami į vaikščiojimą pėsčiomis, o dažnai ir į važinėjimą dviračiais.

 

Tačiau ne visi miestai yra deramai pasiruošę dviratininkų antplūdžiui. Vilnius yra vienas iš tų miestų, kuriame ruošimasis populiarėjančiam dviračių srautui juda labai lėtai. Vilniuje jau yra "Cyclocity Vilnius" dviračiai ir jų stovėjimo aikštelės, tačiau paprastiems dviračiams stovėjimo aikštelių Vilniaus mieste rasti yra tikrai sunku, nes jų nėra daug. Taip pat gana daug sužeidimų ar netgi mirčių dviratininkų gyvenime pasitaiko dėl nesutvarkytų kelių, neįtaisytų atitvarų, žemės nuošliaužų, kurios nuplautos lietaus.

 

Taipogi labai dažna dviratininkų mirčių ir susižeidimų priežastimi tampa avarijos kelyje, susidūrimai su mašinomis. Vilniaus miesto gatvių danga, kuria dažnai važinėja tiek automobiliai, tiek dviračiai, stipriai palijus, pasnigus ar ją padengus ledui, tampa pavojinga vieta visiems. Dažnai automobiliai susiduria su šalia važiuojančiais dviračiais, kas dviratininkams dažniausiai reiškia mirtį.

 

Jaunųjų žurnalistų klubo narė Deimantė pasidalino savo vaikystės prisiminimu, kai būdama netoli namų Vilniuje vos neįkrito į kanalizaciją vien dėl nesandariai uždaryto dangčio. Aš pati esu patyrusi nemažą traumą, dviračiu važinėdama mieste. Dėl nederamai sutvarkyto kelio ir išklerusių laiptelių nukritau nuo aukštų laiptų ir stipriai susižeidžiau veidą.


Įvairūs dviratininkų nelaimių atvejai, kaip kad į Danės upę įkritęs ar nuo stačio kalno netoli Vilniaus centro nuriedėjęs dviratininkas, labai atbaido imtis dviračių sporto. Žmonės bijo avarijų, susižalojimų, tad atsisako važinėti dviračiu mieste, kas būtų vienas iš tausojimo būdų – tiek degalų mašinos bake, tiek gamtos, tiek pinigų.


Visi blogi nutikimai mažina žmonių entuziazmą iš automobilio dažniau persėsti ant dviračio. Tai verčia susimąstyti, kad galbūt norint miestiečiams keisti savo veiksmus, nusistovėjusią gyvenseną, reikia sukurti tam deramas sąlygas. Kad dviratininkai nepatirtų didelių sužeidimų, reikia tvarkyti senus, nuvažinėtus kelius, statyti tvoras nesaugiose miesto vietose. Žmonėms, kurie važinėdami dviračiu nori pradėti tvaresnį gyvenimą, reikia užtikrinti, kad mieste būtų daugiau dviračių statymo vietų ir dėl jų nereikėtų laukti ilgose eilėse.

 

Nesaugios miesto vietos yra pažymėtos ,,stop" ženklais. Tad pats metas Vilniaus miesto vadovams galvoti apie saugų, komfortišką gyvenimą be dviratininkų sužeidimų ir mirčių.

 

Ar Vilnius išties yra pasiruošęs dviratininkų antplūdžiui?

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 12 m./

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-03-31 20:05
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media