2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Autoritetas – tarsi gyvenimo kelionės gidas

2021-01-19
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Evelina Masevičiūtė

 

Kiekvienam, o ypač jaunam žmogui, bandančiam pažinti ir atrasti save, suprasti, kas jis yra šiame gyvenime ir ko jame nori pasiekti, svarbu turėti autoritetą. Be jo mes esam tarsi avys be piemens – sumišę ir išsisklaidę. Kiekvienas sau ypatingą žmogų renkasi skirtingai, tačiau bet kokiu atveju verta dėmesio asmenybė turi turėti savo sėkmės istoriją, kuri padėtų tikėti savimi ir žengti žingsnį po žingsnio savo tikslo link.

 

Mano sektinas pavyzdys yra Alina – anglų kalbos mokytoja, draugė, mama ir mano korepetitorė. Užsienio kalbos mokiausi su ja dvejus metus ir per šį laikotarpį ji išmokė mane ne tik kalbos, bet ir gyvenimo pamokų. Mokantis pas šią mokytoją išmokau tiek geografijos, istorijos, biologijos, tiek suprasti save kaip asmenybę ir kaip eiti tobulėjimo keliu.

 

Alina yra moteris, iš kurios galima semtis stiprybės, išminties, mokytis gebėjimo išklausyti ir suprasti. Ši asmenybė mane žavi savo įsitikinimais, ryžtu, žiniomis ir gyvenimo pasiekimais. Todėl nusprendžiau pakalbinti savo autoritetą ir sužinoti atsakymus į man rūpimus klausimus.

 

-----------------------------

Kodėl nusprendėte būti mokytoja?

Tiesą sakant, visai nenorėjau būti mokytoja. Bet mano charakteryje glūdi nuolatinis noras ką nors patikrinti per savo patirtį, kad įsitikinčiau, ar tai veikia, ar tai įmanoma, ar tai būtina. Paaiškinsiu plačiau. Mano auklėtoja buvo anglų kalbos mokytoja. Nors mokiausi labai gerai, ji manęs nekentė visa savo siela, nes nesutikdavau su kai kuriomis jos gyvenimo nuostatomis (ji buvo uoli komunistė) ir diskusijose garsiai, bet mandagiai, pasakydavau, ką galvoju.

 

Auklėtoja turėjo savo kelis numylėtinius, kuriuos kartais visai nepelnytai aukštindavo, o tai "kvepėjo" neteisingumu kitų vaikų atžvilgiu. Supratau, kad jauną žmogų užmuša pedagogo šališkumas. Jos neapykanta mane taip paveikė, kad iš pykčio nutariau stoti į Pedagoginį institutą, tapti mokytoja ir pasižiūrėti, ar įmanoma gerbti ir mylėti kitaip nei tu mąstančius mokinius.

 

Įmanoma, nes mokiau satanistus ir įvairiausių subkultūrų atstovus, tik širdį reikia turėti. Taigi buvau nutarusi padirbti metelius kitus mokykloje, gauti sau atsakymą, mesti mokytojavimą ir stoti kitur. Bet gyvenimas pats viską sutvarkė – pasilikau mokykloje.

 

Ko galėtų pasimokyti jaunas žmogus iš tokios mano patirties? Kas vyksta jūsų gyvenime, leiskite vykti. Nepykite ant tų, kurie kaišioja pagalius į jūsų ratus. Kodėl? Nes jie nežino, kad stumia jus į priekį – aš tapau visai nebloga mokytoja.

 

Kodėl pasirinkote studijuoti anglų kalbą ir kaip Jūs šią kalbą taip gerai išmokote?

Dėl tylaus konflikto su auklėtoja nenorėjau studijuoti anglų kalbos, nors apie tai svajojau nuo penktos klasės. Vyliausi, kad įstosiu mokytis lotynų kalbos, bet kaip tik tais metais ją panaikino – liko anglų. Mokiausi labai daug, anuomet tinginystei ar studentavimui nebuvo vietos.

 

Baigusi institutą, pamačiau, kad trūksta žinių dirbant su pažangiais mokiniais. Skaičiau daug angliškų knygų, verčiau knygas, daug teko versti sinchronu iš lietuvių į anglų, ir tie dalykai padėjo tobulėti kiekvieną dieną. Džiaugiuosi, kad tai tęsiasi iki dabar: nė dienos be naujų žinių.

 

Koks buvo didžiausias iššūkis mokant mokinius?

Būdavo labai liūdna, apmaudu, kad mokiniai rengėsi laikyti anglų kalbos egzaminą, bet sąmoningai tinginiaudavo. Jie nesuprasdavo, kad jų blogi rezultatai terš sąžiningai dirbančio mokytojo ir mokyklos vardą, todėl reikėjo būti itin griežtai ir reikliai. Savaime suprantama, tai iššaukdavo daug nepasitenkinimo mano atžvilgiu iš tėvų ir pačių mokinių pusės, bet geri rezultatai, manau, viską užtušuodavo. Ir kas jiems belikdavo? – tik džiaugtis.

 

Kokie didžiausi sunkumai mokant mokinius?

Skaudu, kad jaunimą yra užvaldžiusi kūno kultas. Jauno žmogaus kūnas ir taip gražus, nereikia aplink jį tupinėti įvairiausiomis formomis, o juk dėl to sugaištama daug laiko. Dauguma jaunų žmonių visai nesidomi savo kalba ir net nepagalvoja, kokie žodžiai išeina iš jų burnos, nesidomi savo šalies ir pasaulio istorija, literatūra, poezija, klasikine muzika – dalykais, kurie statydina jauną žmogų, kurie žmogų daro įdomiu, kūrybingu ugdytoju.

 

Materialūs dalykai juos visiškai baigia užvaldyti. Įsivyravo prasta kalba, prastas maistas, prastas drabužis, prasti santykiai ir t.t. Kuo tai susiję su mokymu? Daug kuo. Mokiniai labai keikiasi ir net tuo didžiuojasi, o mokytojui skauda. Yra nemandagūs, grubūs ir pikti, nors puikiai patys žino, kad neteisūs – mokytojui skauda.

 

Supažindinu su V. Šekspyro darbais, klausia, ar bus per egzaminą, jeigu nebus, tai kam jis reikalingas? Nesuvokia, kad gyvenimas nesibaigia mokyklos baigimu, jis tik tik prasideda, o tada tikrai bus reikalinga Šekspyro išmintis. Visa tai skaudina ir sukuria sunkumus galvojant, kaip išmušti tą tinginystę ir abuojumą. Sunku, nes dažniausiai mokytojas pralaimi – aplinka yra stipresnė už jo kilnius norus.

 

Ar palaikote ryšius su buvusiais mokiniais?

O taip! Kai kuriems jau ir penkiasdešimt metų, bet paskambina, aš skambinu, susirašinėjame elektroniniu būdu, susitinkame Skype, aplanko.

 

Iš kur semiatės stiprybės, energijos ir motyvacijos toliau tobulinti žinias?

Kad kitaip gyventi neįdomu. Kiekvieną dieną turime sužinoti kažką nauja, kitaip gyvenimo pabaigoje nepasakysime sau sokratiškai "žinau, kad nieko nežinau". Lietuviai sako: kuo tolyn į mišką, tuo daugiau medžių. Kuo daugiau metų, tuo daugiau klausimų, kas yra kas. Jie ir veja žmogų į priekį: verčia keliauti, skaityti, susitikti su jau daug mačiusiais, verčia bendrauti, būti kartu, ką šis pasaulis baigia pamiršti dėl tam tikrų priežasčių.

 

Negalima sau leisti suptis supamojoje kėdėje ir tyliai rūdyti – toks žmogelis tikras varguolis sau ir kitiems.

 

Nusimanote apie daugelį dalykų, bet ypatingai apie mediciną, tad kodėl netapote gydytoja?

Tapti gydytoja nebuvo atėję į galvą, o apie mediciną privertė nusimanyti asmeninė mirtina liga prieš dvidešimt trejus metus. Kai gydytojai tau negali ar neišmano kaip padėti, imiesi pats domėtis ir pamažėl iš to mirties šešėlio slėnio imi ir išeini. O bevaikščiodamas po tą niūrią teritoriją renki žinias kaip žvirblis trupinius, kuriais gali kitus pamaitinti. 

 

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti, kuri Jus daug išmokė ar paliko įspūdį?

Pasaulyje tėra viena knyga, kuri moko gyventi ir suteikia viltį, kad po mirties tavo gyvenimas gali toliau tęstis kartu su Dievu. Jos pavadinimas – BIBLIJA. Kas ją skaito kasdien, gyvena pagal ją, yra išmintingas ir laimingas žmogus. Kitos knygos nėra, kad ir kaip stengtumėmės ją paneigti.

 

Atrodote labai stipri asmenybė, turinti kitiems daug patarimų. Tačiau kokia Jūsų didžiausia baimė? 

Neturiu baimių, nes Biblijoje parašyta 365 vietose "Nebijok, nes Aš (Dievas) su tavimi". Kiekvienai dienai po "nebijok". Kad ir kas bebūtų – praeis. O nerimo dėl pasaulio, tautos likimo, savo vaikų gyvenimo, be abejo, turiu, nes esu  žmogus, tautos pilietė ir mama.

 

Ar esate kam nors padėjusi atrasti gyvenimo kelią ar atsikratyti blogų įpročių?

Taip, esu padėjusi, kaip ir kiekvienas pedagogas yra padėjęs. Bet juk nesuskaičiuosi: buvę mokinukai yra pasklidę po visą pasaulį. Žinau penkiolika buvusių mokinių, kurie, pagauti mano mokymo, studijavo anglų kalbą. Ne vienas ir ne du tėvai dėkojo, kad jų vaikai nustojo gerti, rūkyti, keiktis ir būti nuožmiais jaunais žmonėmis mano mokymo dėka.

---------------------

 

Tikras žmogaus gyvenimas be dvasinės kelionės ir be vedlio joje neįmanomas. Todėl mano autoritetas yra kaip mano gyvenimo kelionės gidas ir ramstis sunkiomis akimirkomis. Tikiuosi su jo pagalba ateity, galbūt, ir man pavyks tapti kieno nors sektinu pavyzdžiu – žmogumi, į kurį lygiuosis, kurį gerbs, žvelgs kaip į patirties turintį draugą, parodantį gyvenimo vingius, keblumus, o vėliau gal ir vaivorykštės spalvomis nudažytą ateitį.

 

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 17 m./

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-01-26 18:45
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media