Archyvas :: Stotelė
Emilijos Diržiūtės nuotrauka
Emilija Diržiūtė, Liepa Slavinskaitė
Gražią antradienio popietę nusprendėme užsukti į vieną judriausių stotelių Vilniuje. Ten pamatytas vaizdas mus gana nustebino. Dauguma žmonių buvo paniurę bei įnikę į mobiliuosius telefonus. Retas praeivis šnekėjosi ar bendravo su draugu. Bet buvo ir džiuginančių dalykų. Pamatėme, jog nemažai miestiečių viešąjį transportą keičia dviračiais ar riedlentėmis. Vadinasi, A. Zuoko iniciatyva pastatyti oranžiniai dviračiai stovi ne veltui. Vienas iš punktų yra ir čia.
Šio tyrimo metu supratome, jog Vilnius nėra jau toks mažas ar nejudrus. Gatvės buvo pilnos žmonių, girdėjosi šurmulys, mašinų gausmas, skraidė lėktuvai. Net ir trumpam ištuštėjusi stotelė neilgai trukus vėl prisipildydavo. Matėme vaikus, skubančius į Lietuvos vaikų ir jaunimo centrą, kuris garsėja būrelių gausa. Vienas vyrukas išsiskyrė iš praeivių rankose laikoma spalvingų gėlių puokšte.
Apžiūrėjusios aplinką nusprendėme pakalbinti stotelėje buvusius žmones. Dauguma žmonių, paklausti, kaip jiems sekasi, sakė, jog ši diena buvo sunki, todėl ir nuotaika ne per geriausia. Įdomu, ar spalvinga reklama galėtų ją pagerinti? Matyt, kad ne, nes stotelėje reklamos apstu. Galbūt žmonių nuotaika būtų geresnė, jei palaikytume švarą mus supančioje aplinkoje? Pastebėjome ne vieną praeivį, numetusį dar nespėjusią užgesti nuorūką. To priežastis – per anksti atvažiavęs autobusas.
„Lietuvos sąjūdžio kelias“ - pasigirsta stotelės pavadinimas ir iš autobuso vėl pabyra būrys žmonių.
Nuotraukos: Emilija Diržiūtė ir Liepa Slavinskaitė
/Fotoreportažas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. E.Straigytė/