2021 m. spalio 23 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Ar geros inciatyvos visada prisideda prie gamtos išsaugojimo?

2020-10-27
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Vakaris Vingilis

 

Ar žaliosios idėjos siekia gerų tikslų? O galbūt tai tik politikų triukas, siekiant surinkti daugiau balsų?

 

Šiame amžiuje pasaulis susiduria su daugybe įvairių negandų. Nors sparčiai vystosi technologijos, žmonės gyvena kur kas patogiau nei anksčiau, visa tai turi didžiulę kainą. Ir ta kaina yra klimato kaita: tirpsta ledynai, žūsta išstisos gyvūnų bei augalų rūšys, sparčiai keičiasi orai.

 

2016 metais daugybė pasaulio valstybių pasirašė susitarimą dėl klimato kaitos, kuris turi užtikrinti, kad šalys sumažins išmetamų kietųjų oro dalelių kiekį. Švedija susitarimo nepasirašė, todėl 2018-ųjų pabaigoje šešiolikmetė klimato aktyvistė Greta Thumberg pradėjo savo protestą. Einant savaitėms prie jos prisijungė vis daugiau moksleivių. Protestų banga nuaidėjo per visą pasaulį, jie buvo organizuojami Niujorke, Toronte, Berlyne, Tokijuje ir daugybėje kitų vietų, tarp jų ir Lietuvoje.

 

Pastaruoju metu, kai pasaulį aptemdė COVID-19 pandemija, šia tema nėra plačiai diskutuojama, o ir protestai aprimo. Tačiau vis daugiau kalbama, jog per dvejus metus visos organizacijos bei nuvilniję protestai nepasiekė matomų rezultatų. Lietuva taip pat neatsiliko, 2019-aisiais Vilniuje vyko protesto akcija Fridays for future” (liet. Penktadieniai už ateitį”), kurią organizavo klimato aktyvistė Julija Bakševičiūtė. 

 

Kad gamta ir miškai Lietuvos žmonėms rūpi, parodė ir didelį atgarsį sukėlusi žalioji Punios šilo akcija. Prieš valdžios ketinimus kirsti šį mišką sukilo žmonės ir organizavo didelę protesto akciją. 

 

Medžius taip pat saugo ir vilniečiai: jie socialiniame tinkle Facebook” susibūrė į grupe “Išsaugokime Vilniaus medžius” ir jau pora metų aktyviai dalyvauja diskusijose dėl medžių, esančių mieste, išsaugojimo. Internetinėje svetainėje ši bendruomenė save pristato kaip asociaciją ir kviečia jai skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį.

 

Grupės nariai mąsto tikrai kritiškai ir skatina kitus tai daryti, gilinasi į partijų programas ir ypatingai aktualius aplinkosaugos klausimus. Štai Renata Šilinskaitė-Jakobsen visiems atviroje grupės paskyroje socialiniame tinkle kritikuoja Lietuvos žaliųjų partijos programą.

 

Atsargiai su tais visais žaliaisiais,  Lietuvos žaliųjų partija” pasirodo nėra tokia ir žalia. Jiems miškų kirtimas ne problema, ir Lietuvą laiko kaip nesibaigiančią medienos tiekimo valstybę kitoms šalims. Net pristato mūsų šali, kaip švarią energijos   biokuro, suprask medienos tiekėją.  Be to, Remigijus Lapinskas pats yra medžiotojas, nesvarbu, kad rinkimu metu yra savo medžioklę sustabdęs.”

 

Žmonės ieškokite informacijos apie savo norimus kandidatus ir partijas, galite būti labai nustebinti,”- atkreipia visuomenės dėmesį R. Šilinskaitė-Jakobsen.

 

Apie gražias idėjas gamtos labui kalba ir įvairios politinės partijos. Vienos tiesiog į rinkimines programas įtraukia gamtos išsaugojimui aktualias temas, kitos šiam klausimui skiria dar daugiau dėmesio. Prieš tai minėta Lietuvos žaliųjų partija savo rinkiminėje programoje labai akcentavo aplinkosaugos, klimato kaitos problemas. Tačiau ar tokios aktualios problemos programoje nėra tik rinkėjų viliojimas balsuoti? 

 

Vilnius nuolat imasi įvairių žalių inciatyvų. Viena iš paskutinių – savivaldybės inicijuotas žaliųjų salelių atsiradimas. Tačiau ne vienas akylas gyventojas pastebi, kad jos visai ne žalios – gyventojai piktinasi, kad vietoj žalios pievelės įrengiami pilkos akmeninės ir nykios salelės. Galima būtų manyti, kad tokie sprendimai buvo priimti ne savivaldybės, o jai akivaizdžiai atstovaujančios Laisvės partijos. Bet jų programoje yra daugybė žalių idėjų, skirtų aplinkai išsaugoti. Kodėl tada toks sprendimas buvo priimtas, lieka neaišku.

 

Esama ir privačių inciatyvų, kaip keisti miesto veidą. Viena tokių, buvusios manekenės, o dabar ir landšafto specialistės Renatos Mikailionytės idėja Bernardinų vienuolyne įkurti gotikinį rožyną. „Broliui Juliui Sasnauskui leidus, su dizainere Asta Grabauskiene esame įkūrusios nuostabų Bernardinų vienuolyno gotikinį rožyną. Viskas buvo pirkta, daryta, nieko negaila, nes to norisi. Tas dalijimasis nepaprastas. Atsisėdę žmonės, būna, negali išeiti iš to rožyno – džiaugiasi. Kai gali šiek tiek duoti, kad kas nors džiaugtųsi, labai smagu“, – portalui Lrt.lt teigė R.Mikailionytė.

 

Dar vienas būdas priminti žmonėms apie aplinkosaugą – socialiniai tinklai. Visuomenės veikėjai, politikai dažnai primena savo sekėjams apie problemas aplinkosaugoje ar tiesiog pasidžiaugia gamtos vaizdais. Nemažas šaršalas socialiniame tinkle „Facebook“ buvo kilęs po aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimo įteisinti medžioklę lankais. Tačiau drąsūs ir ryžtingi internautai, kuriems rūpi aplinkosauga, pasmerkė tokį valdininko sprendimą ir jo buvo atsiakyta.

 

Kitas aplinka taip pat besirūpinantis ir ją mylintis politikas yra Linas Balsys. Pavasarį seimūnas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino bundančios gamtos vaizdu – įkėlė garsiai čirškiančius kėkštus ir sulaukė daug paspaudimų „patinka“. Neretai ir įvairiose „Facebook“ grupėse miestiečiai džiaugiasi ir dalinasi įvairiais gamtos vaizdais. Grupėje „Fabijoniškės“, kurioje susispietusi šio mikrorajono bendruomenė, dabar, kai Lietuvoje įsivyrauja rudeniški orai, galime rasti daugybę gamtos mylėtojų darytų vaizdelių.

 

Taigi, būdų kalbėti apie gamtą ir ją saugoti yra išties daug.

 

 

 

 /Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autoriui 17 m./

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-10-27 16:15
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media