2021 m. spalio 23 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Ar norint pritraukti jaunimą balsuoti reikia žeminti kartelę iki 16?

2020-11-03
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Vakaris Vingilis

 

Lietuvoje pastaruoju metu viena labiausiai eskaluojamų temų – rinkimai. Neseniai praėję Seimo rinkimai pažėrė staigmenų. Daugybę balsų susižėrė už laisvas, demokratiškas idėjas pasisakanti Laisvės partija, ketinanti į šalies politiką įnešti jaunatviškos jėgos. Mažo rinkėjų dėmesio sulaukė senieji politikai.

 

Jau sudaryta ir rinkimų statistika, šiemet lietuviai buvo dar mažiau aktyvesni, o jaunoji karta eilinį kartą neparodė didelio aktyvumo – jų atėjo balsuoti maždaug trečdalis iš visų turinčių balso teisę jaunųjų rinkėjų. Neretai po tokios statistikos įsižiebia diskusijos, kodėl jaunimas toks apolitiškas ir vangiai balsuojantis. Pasigirsta ir idėjų, ką tokiu atveju daryti. Vieni siūlo leisti balsuoti šešiolikmečiams, kiti nori reformos švietimo sistemoje, treti nori leisti balsą už nepilnamečius atiduoti tėvams.

 

Idėja žeminti balsuojančiųjų amžiaus ribą nėra nauja – keleto pasaulio šalių šešiolikmečiai jau patys renka valdžią. Pavyzdžiui, Austrijoje, Brazilijoje, Škotijoje bei Maltoje balsuoti gali 16 metų sulaukę asmenys. Estijoje asmenys, sulaukę 16 metų, gali savo balsą atiduoti savivaldos rinkimuose.  Galbūt šios šalys gali būti pavyzdžiu mums, norintiems sudominti jaunąją kartą atlikti savo pilietinę pareigą.

 

2007-aisiais Austrija tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, kuri sumažino balsuoti galinčių asmenų amžių iki 16. Šis sprendimas netrukus davė naudos: balsavimo amžiaus sumažinimas paskatino jaunimą Austrijoje domėtis politika, o po šio pakeitimo vykusiuose rinkimuose savo pilietinę valią pareiškė daugiau 16-17 metų sulaukusių asmenų nei 18-21 turinčių asmenų.


Tačiau savaime kyla klausimas –  ar 16 metų sulaukę asmenys yra pakankamai brandūs atlikti pilietinę pareigą. Galbūt jie gali tapti politikų manipuliacijos auka?

 

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė siūlymą švietimo sistemai – į mokyklą vaikus norima leisti nuo ankstesnio amžiaus. Tokiu atveju, ankščiau pradėję mokytis moksleiviai ankščiau ir subręstų bei  turėtų savo nuomonę. Be to, mokiniai spėtų per pilietiškumo pamokas sužinoti apie rinkimus, balsavimą. Turėdami žinių, nuomonę, gal jau ir galėtų ją pareikšti rinkimuose.

Šiuo metu Lietuvoje balsuoti galima nuo 18 metų. Vilnietė aštuoniolikmetė Juta Neringa Nalivaikaitė savo socialinėje paskyroje „Facebook“ tinkle rinkimų dieną pasidalino nuotrauka ir prierašu, kad pirmą kartą balsavo.

 

„Šiandien į pilnametystę žengiau pilna koja: gimtadienis prasidėjo rinkimų biuleteniu ir dovanų gauta vardine Konstitucija rankoje,“- tokiomis mintimis dalinosi pirmą kartą savo pilietinę valią išreiškusi moksleivė.

 

Neseniai šešiolikos sulaukusi moksleivė Aistė Pugačiauskaitė šiuo klausimu turi tvirtą poziciją. Aistė mano, kad reikia leisti balsuoti asmenims nuo 16 metų, nes tokio amžiaus sulaukęs jaunuolis dažnu atveju jau turi savo nuomonę, yra pakankamai subrendęs. Paklausta, kodėl reikia mažinti balsuoti galinčių asmenų kartelę, moksleivė teigia, kad dabartinė karta yra sąmoningesnė nei anksčiau, jų mąstymas yra kitoks ir jie turi dalyvauti valstybės valdyme.

 

Ji svarsto, kad šešiolikmečiai atsilaikytų politikų manipuliacijoms, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Paklausta, ar laukianti, kada Lietuvoje galės balsuoti 16-mečiai, Aistė su entuziazmu atsakė: „Labai laukiu. Tai viena didesnių mano svajonių. Turiu tvirtą savo nuomonę įvairiomis politinėmis temomis. Man įdomu stebėti politinius procesus ir aš norėčiau pati tame dalyvauti. “

 

Pašnekovė taip pat prieštarauja teiginiui, kad Lietuvoje jaunimo įsitraukimas į rinkimus mažas. „Man atrodo, kad šitą faktą galima paneigti. Bent jau per šiuos rinkimus aš matau labai didelį jaunimo įsitraukimą. Tarp savo draugų ir bendraamžių matau labai didelį susidomėjimą politika ir rinkimais.“

 

Tačiau statistika rodo ką kita − jaunimas darosi išties apolitiškas. Aistė mano, kad reikėtų keisti pilietiškumo pamokų struktūrą, nes jos nėra efektyvios ir neduoda daug naudos.

 

Moksleivė mano, kad jeigu būtų leista balsuoti nuo 16 metų, vyresnioji karta susiskaldytų. Vieni sprendimą palaikytų, kiti kritikuotų, sakytų, kad jaunoji karta neturi tvirtos nuomonės, nežino, už ką balsuoti.

 

Socialiniuose tinkluose taip pat yra daugybė pasisakymų apie rinkimus ir politiką. Dažniausiai pilietiški internautai dalijasi nuotraukomis su rinkimų biuleteniu bei prierašu su raginimu balsuoti. Tačiau yra ir kitaip mąstančių žmonių. Viena iš jų, slapyvardžiu „Lara Voro“ prisistatanti socialinio tinklo „Facebook“ vartotoja, skelbia, kad nėra nei karto balsavusi nuo pat pilnametystės ir nesiruošia to daryti. Internautė priekaištauja, kad šalyje nėra internetinio balsavimo, todėl ji ir neina į rinkimus. 


„Aš niekada nebalsavau per visą savo gyvenimą nuo dienos, kai man sukako 18 metų iki šiol. O dabar man jau 36 metai! Baisu?! Ankščiau nesidomėjau politika. Per tą laiką buvo išrinkti tokie vadovai kaip Adamkus, Grybauskaitė. Nuoširdžiai tikėjau, kad jie laimės, jų oponentai buvo jiems neprilygstantys, todėl tikėjau sėkme ir pati nebalsuodavau. Balsuosiu tik kai bus internetinis balsavimas! “

 

Ar reikia leisti balsuoti asmenims nuo 16 metų, paklausėme ir politikos profesionalo, Seimo nario Lauryno Kasčiūno, kuris į situaciją ragina žiūrėti atsargiai.

 

Tokią idėją vertinčiau atsargiai. Daugelyje Europos šalių balsavimo teisė suteikiama nuo 18 metų. 18 metų amžius pasirinktas dėl to, kad žmogaus tokio amžiaus jau turi bazines žinias, yra pakankamai savarankiškas, pasiekęs tam tikrą kultūrinę socialinę brandą. Tuo tarpu kartelės mažinimas iki 16 metų gali atverti manipuliavimo jaunuoliais galimybę. Tokiame amžiuje dar tik formuojasi pažiūros, ieškoma autoritetų.

 

Politikas kritikuoja švietimo sistemą ir teigia, kad mūsų švietimo sistema dar nepakankamai geba išugdyti politikai raštingus jaunuolius. Pašnekovo nuomone, tai nėra taikoma visiems, tačiau prieš priimant sprendimus reikia didesnio dėmesio švietimui.

 

Švietimo sistema dar nepakankamai geba išugdyti politikai raštingus jaunuolius. Žinoma, tai netaikoma visiems jaunuoliams, nes yra tikrai puikių, sumanių, kritiškai mąstančių, pilietiškai aktyvių tokio amžiaus jaunų žmonių, bet prieš nuleisdami kartelę pirmiausia turime stiprinti pilietinį ugdymą, kad jis taptų praktiškesnis, į bendrojo ugdymo programas integruojant informacinio raštingumo, nacionalinio saugumo dalykus. Taip pat – sudaryti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms vesti pilietiškumo pamokas mokyklose, skatinti jaunus žmones susipažinti su politiniais procesais, politinėmis sistemomis. Didesnį dėmesį pilietiniam ugdymui reikia skirti ir per neformalųjį švietimą.

 

L. Kasčiūnas mano, kad turime diskutuoti apie kartelės mažinimo galimybę. Jis skatina pasekti Estijos pavyzdžiu ir leisti šešiolikmečiams balsuoti savivaldos rinkimuose.

 

Nesakau „visiškai ne“ kartelės mažinimo galimybei, apie tai turime diskutuoti. Tai galėtų apimti savivaldos rinkimus, t. y., kaip stiprinti ryšį tarp jauno žmogaus ir vietos politikos, skatinti jaunuolius pradėti aktyviau domėtis, kas vyksta vietovėse, iš kurių jie kilę, atitinkamai ir vietos politikus skatinti labiau matyti ir girdėti jaunus žmones, kurie neretai po mokyklos baigimo išvyksta studijuoti į kitus miestus. Tačiau prieš imantis tokių žingsnių, turime pradėti nuo švietimo sistemos tobulinimo.

 

Parlamentaras pateikė ir idėją, kaip jaunąją kartą sudominti politika. Siūlo rengti Seimo narių darbo simuliacijas ir bendradarbiauti su politinėmis partijomis.

 

Būtų pravartu šalies mokyklose, bendradarbiaujant su nevyriausybinėms organizacijomis, plačiau organizuoti rinkimų, savivaldybių tarybų ir parlamento darbo simuliacijas. Taip pat mokyklos galėtų būti atviresnės politinėms partijoms, kas leistų politikams vienodomis sąlygomis susitikti su vyresniųjų klasių moksleiviais, pristatyti savo programas, padiskutuoti valstybei, visuomenei, jaunimui aktualiomis temomis. Tai galbūt prisidėtų ir prie pasitikėjimo partijomis, kuris šiuo metu yra tragiškai žemas, didinimo. Savo ruožtu ir pačios politinės partijos turi būti atviresnės jaunimui, labiau kreipti dėmesį į jauniems žmonėms aktualias problemas, labiau artikuliuoti jaunimui aktualias idėjas, tam išnaudoti socialinius tinklus, kurie leidžia plačiai pasiekti jaunimą.

 

Pašnekovas akcentuoja, kad norint sudominti jaunimą politika, reikia pasitelkti ir skaitmenines technologijas.

 

Gyvename skaitmeninių technologijų amžiuje, kada beveik kiekvienas vaikas gali pasiekti bet kokią informaciją. Todėl tam, kad jaunuoliai įgytų politiniam raštingumui tinkamų teorinių ir praktinių žinių, juos ugdyti turime nuo pradinių klasių, į ugdymo programas integruojant pilietiškumo elementus. Ir pirmiausia reikia pradėti nuo informacinio raštingumo, kritinio mąstymo skaitmeninėje erdvėje ugdymo, kad vaikai gebėtų kritiškai vertinti pateikiamą informaciją, ją atsirinkti, suprasti, kas vyksta, kaip gyvena valstybė.

 

Taigi, balsavimas nuo 16 metų Lietuvoje − daug diskusijų sukeliantis klausimas, bet galbūt kažkada tai taps realybe ir mūsų šalyje. 

 

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autoriui 17 m./

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-11-03 19:52
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media