2021 m. spalio 23 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Nuo ko priklauso nuotolinio mokymosi sėkmė?

2020-12-15
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Liepa Rimkutė

 

Jau kelis mėnesius dėl netikėtos antrosios koronaviruso bangos visi mokiniai mokosi nuotoliniu būdu. Per šį laiką tikrai išgirdau ir daug skirtingų nuomonių apie jį – vieniems toks būdas patiko, kitiems jis nepriimtinas. Taip pat skiriasi ir rezultatai: pavyzdžiui, mano rezultatai yra tikrai blogesni mokantis nuotoliniu būdu nei gyvai. Kodėl? To negaliu atsakyti, tačiau kas nulemia mūsų sėkmę ir rezultatus mokantis vienu ar kitu būdu, pabandžiau išsiaiškinti Jaunųjų žurnalistų klube vykusioje diskusijoje.

 

Tiek mokiniams, tiek mokytojams ši patirtis – nuotolinis mokymasis – buvo pirmoji, tad nenuostabu, kad iškyla įvairių sunkumų su technologijomis. Net ir man yra buvę taip, kad mokytojos įkeltas kontrolinis man neatsidarė, nes mokytoja kažką nustatė ne taip, ir dėl to gavau blogesnį pažymį, kadangi turėjau žymiai mažiau laiko.

 

Jaunųjų žurnalistų klubo narė Evelina sako, kad dažniausiai viskas būna sklandu ir mokytojams pavyksta susitvarkyti su technologijomis, bet kartais būna vienkartinių sunkumų. Problemų kartais iškyla ne tik mokytojams, bet ir pačiai merginai – dingsta internetas ar sutrinka kažkokios programos darbas. Be to, kartais būna sunku susitvarkyti su užduodamų darbų kiekiu – krūvis būna tiesiog per didelis, sako ji.

 

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į nurodymą, kuris daugeliui mokinių atrodo visiškai beprasmiškas – kamerų įsijungimas. Vakaris teigė, jog tai yra gana gera idėja, nes tai suteikia mokytojams kontrolės ir padeda suvaldyti ir taip jau gana didelį chaosą.

 

Klubo vadovė Erika, dirbanti su studentais, sako, jog mokyti yra žymiai lengviau, kai matai kažkokį atgalinį ryšį – vaizdą arba studento veidą. Tačiau dažniausiai ji neprašo studentų įsijungti kameras, nes supranta, jog jie kartais jungiasi pusryčiaudami, su pižamomis ar netgi gulėdami lovoje.

 

Manau, kad daugelis mokytojų mūsų mokykloje, tai yra Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje, to nesupranta ir netgi grasina pažymėti nebuvimą pamokoje tiems, kurių vaizdo nemato. Taigi manau, kad vaizdo kameros yra gerai mokytojams ir erzinantis dalykas mokiniams.

 

Taip pat norėčiau pakalbėti ir apie savo asmeninę patirtį. Pasakoti apie ją jau pradėjau įžangoje. Mano nuomone, sėkmė mokantis nuotoliniu būdu iš dalies priklauso nuo mūsų pačių. Kiek mes patys įdedame pastangų, tokius rezultatus ir gauname, nes mokantis namie gauname žymiai daugiau laisvės.

 

Mano nuomonei pritarė ir Jaunųjų žurnalistų klubo narys Vakaris. Jis teigė, kad klasėje tikrai yra mokinių, kurie žiūri į nuotolines pamokas nerimtai, per pamoką šaukiami neatsiliepia, o per kontrolinius elgiasi nesąžiningai. Tam tikrai galiu pritarti, nes pas mane klasėje irgi yra tokių. Taip pat Vakaris teigė, kad nelabai mato tokiuose poelgiuose tikslo, nes jie bando apgauti kitus, tačiau apsigauna patys save – neišmoksta ir paskui jiems patiems būna tik sunkiau.

 

Jaunųjų žurnalistų klubo vadovė Erika taip pat teigia, kad tie žmonės, kurie prisijungia, o paskui kviečiami neatsiliepia, tik sau pasikiša koją. Taigi kaip išvengti tokių „pasivaikščiojimų“ pamokų laiku? Vadovė sako, jog labai svarbu pamokos pradžioje išdėstyti pamokos planą – kada reikės daug dėmesio, kas bus veikiama ir nagrinėjama pamokos laiku.

 

Manau, tai išties nebloga išeitis, nes galbūt tada mokiniai labiau kreips dėmesį į svarbiausius dalykus. Be to, bus mažiau nežinomybės ir chaoso, nes viskas bus suplanuota.

 

Šis metas sunkus visiems – tiek mokytojams, tiek mokiniams. Visiems būtų lengviau, jei būtume supratingesni ir užjaučiantys.

 

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 15 m./

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-12-22 17:20
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media