2020 m. liepos 14 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Pedagogų trūkumas – ir gilėjanti, ir jau sprendžiama problema

2020-03-03
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Rapolas Streikus

 

Jau keletą metų iš eilės Lietuvos mokyklose daugėja moksleivių, o mokytojų skaičius mažėja. Kasmet stojančiųjų į pedagogikos studijas vis mažiau, o tuo pačiu atsiranda galimybė studijuoti ir ne tokiems stropiems studentams.


Lietuvoje situacija yra labai įvairi dėl demografinių aspektų. 2018-2019 m. statistika rodo, kad vidutiniškai vienam mokytojui tenka 13 mokinių, o kaimo mokyklose vienam pedagogui tenka 7 vaikai. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro aiškinimu, šiuo metu susiduriama su keliais veiksniais: pedagoginį darbą dirbančių asmenų populiacija sparčiai sensta, o stojančiųjų į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijas skaičius mažėja. Taigi, visai tikėtina, kad pensijos amžių pasiekusių pedagogų nepakeis naujoji karta.


Prieš keliasdešimt metų tokios problemos nebuvo. Sovietinėje Lietuvoje mokytojais dirbti galėdavo kiekvienas gerais pažymiais mokyklą baigęs jaunuolis. Tokia patirtimi sutiko pasidalinti pradinių klasių mokytoja Edita Žukauskienė. „Baigusi mokyklą, iš karto pradėjau dirbti mokytoja. Kadangi mokyklą baigiau gerai, tai buvo puiki galimybė man įgyti patirties.“ Pašnekovė taip pat atsakė į daugumai kylantį klausimą – kodėl dabar mažai žmonių renkasi šią profesiją? „Visų pirma, tai sunkus darbas. Reikalaujantis ryžto, kantrybės, meilės vaikams. Tai darbas, su kuriuo gali susitvarkyti tikrai ne kiekvienas“.


Plačiau apie tai pasakoja Lazdijų švietimo centro direktorė Eglė Mačionienė. „Lazdijuose trūksta socialinių pedagogų bei dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais. Nepakanka ir humanitarinių mokslų mokytojų, o ypatingai istorikų. Mūsų mokyklose yra kelios vietos šių dalykų specialistams.“ Paprašius palyginti šių laikų pedagogų trūkumą ir tą pačią problemą seniau, direktorė nebuvo užtikrinta: „Na, galbūt seniau ši problema nebuvo tokia ryški, bet ir dabar, ir seniau tam tikrų mokytojų trūko.“


Kaip bebūtų keista, net ir Lietuvą kamuojant šiai problemai atsiranda žmonių, kurie nori tapti mokytojais ir turi motyvacijos to siekti. Viena iš tokių yra vilnietė Janina Bacevičiūtė, kuri nuo pat vaikystės svajojo tapti mokytoja. Merginos svajonė išsipildė, šiuo metu ji dirba Vilniaus Radvilų gimnazijoje ir studijuoja Vilniaus universitete. Mėginau jos paklausti daugiau, tačiau Janina buvo užsiėmusi dėl intensyvaus grafiko.


Savo nuomonę sutiko išreikšti Karoliniškių gimnazijos moksleivė Ugnė. Kalbėjomės apie dominuojantį mokytojų amžių mokykloje, svarbiausius mokytojų bruožus, galimą jauno mokytojo atvykimą. „Dauguma yra vyresnio amžiaus. Man labiausiai patinka daug patirties turintys mokytojai, gebantys argumentuotai reikšti savo nuomonę, turintys kantrybės. Jei į mokyklą atvyktų naujas, jaunas mokytojas, nepasitikėčiau juo taip kaip pasitikiu tais, kurie mokytojo darbą dirbą ilgą laiką“.


Dalis Lietuvos savivaldybių, norėdamos pritraukti mokytojus į mokyklas, taiko motyvacines priemones. Dauguma jų – Vakarų Lietuvoje. Pavyzdžiui, Klaipėdos ir Šilalės rajonų savivaldybė bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis ir kviečia studentus atlikti praktikas. Savivaldybės taip pat teikia materialią pagalbą – apmoka būsto nuomą, keliones į darbą ir padengia kitas išlaidas.


Įdomią statistiką pateikia portalas Atviraklaipeda.lt. Jo duomenimis, kasmet į mokyklas atvyksta apie 70 jaunų mokytojų, profesinę karjerą baigia per 700 pedagogų, o vidutinis mokytojų amžius šalyje siekia 50 metų.

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autoriui 16 m./


Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-03-03 19:27
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media