Kultūros renginiai

Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejus drauge su Lietuvos liaudies buities muziejumi birželio 3 dieną pristato parodą „Nepaprasto teatro nepaprasta istorija. Viskas Apie Mataičių Teatro Spektaklį „Scenos Vaizdeliai“.

Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekoje veikia dailininkės Teresės Bajorūnaitės-Lekienės pastelių paroda „Saulės giesmė“.

LŽS narys Gintaras Kaltenis su dailininke Rita Anskaitiene surengė savo knygos apie Pikselį iliustracijų parodą (toks beveik naujas žanras - iliustracijos su trumpomis teksto ištraukomis). Iki gegužės 15 d. ši paroda bus eksponuojama Kaune, vaikų literatūros muziejuje, o nuo birželio 28 d. iki liepos pradžios ją bus galima apžiūrėti Seime (globėjas Emanuelis Zingeris). Kviečiame aplankyti.

Nuo 2021 m. gegužės 3 dienos visą mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekos fojė veikia nauja mažoji paroda apie senąsias vaistažolių knygas (iš serijos Bibliopolio žvaigždynas). Jos centre – rankraštinė, vadinamoji Vilniaus, žoliaknygė – Maskvos kunigaikštystėje rengto Lečebniko pagal Liubeke 1492 metais išspausdintą Sveikatos sodą (sveikatos žinyną, enciklopediją) XVII a. pabaigos–XVIII a. pradžios nuorašas.

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) ir Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) pradėjo veikti paroda „Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“. Paroda sudaryta iš dviejų dalių ir eksponuojama dviejuose muziejuose.

Ar žinote, kiek Vaižgantui atsiėjo 1931 metų narystė „XXVII knygos mėgėjų“ draugijoje? O kiek kainavo ąžuolinė knygų spinta XX a. ketvirto dešimtmečio Kaune? Daugiau ar mažiau nei Paryžiuje 1300 egzempliorių tiražu išspausdinti medžio raižinį? O gal smalsu, kaip Vytautas Steponaitis rinkosi popierių „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ trečiam tomui? Šie ir dar daug kitų klausimų bei atsakymų – naujoje parodoje apie XXVII knygos mėgėjus – elitinę bibliofilų organizaciją, veikusią Kaune 1930–1940 metais.

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis. Lietuvos Seimas paskelbė šiuos metus V. Mačernio metais. Mokyklos organizuoja rašinių konkursus poetui atminti, kultūros įstaigos rengia meninius skaitymus, o Japonijoje studijuojantis klaipėdietis Audrius SABŪNAS sumanė „YouTube“ perskaityti keliolika į įvairias užsienio kalbas išverstų V. Mačernio eilėraščių, ir vos įpusėjus pavasariui jau paskelbė šešis tokius – kaip vienam žmogui tikrai nemažai. Su A. Sabūnu kalbėjomės apie šį jo sumanymą, V. Mačernio eilėraščių ir gyvenimo Japonijoje ypatumus.

Lietuvių kalbos dienų proga balandžio 20 dieną 15 val. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus kviečia į LIVE renginį Facebook socialiniame tinkle, kurio metu Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Sakalauskienė skaitys pranešimą „Keletas faktų apie Andriaus Bulotos ir Jono Jablonskio sąsajas“.

Balandžio 21 d., 16 val. specialiai tam sukurtoje interaktyvioje platformoje Brainstormfeels.com įvyks pasaulinė Baltijos regiono žvaigždžių „BrainStorm“ naujausio singlo ir vaizdo klipo premjera. Šio išskirtinio internetinio renginio metu publika turės galimybę tiesiogiai pabendrauti su charizmatiškaisiais grupės nariais Renaru, Mariu, Janiu ir Kasparu.

Po kelis mėnesius trukusių muziejų veiklos apribojimų dėl Covid-19 pandemijos ir šalyje paskelbto karantino, vėl leidžiama lankytis muziejuose ir galerijose. Kauno IX forto muziejus lankytojus pasitinka nauja paroda „ISTORIJOS LŪŽIAI. Vietos atspindžiai“.

Verslininkas dr. Aloyzas Petrikas, JAV bei Lietuvos aukštųjų medicinos technologijų korporacijos „Vitta Corporation“ prezidentas, 2017 m. įsteigė Dr. Aloyzo Petriko literatūrinę premiją, skiriamą už lietuvių rašytojų sukurtus kūrinius vaikams ir jaunimui. Šia premija pratęsiama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premijos, įsteigtos 1933 metais, tradiciją. Anuomet šios premijos iniciatorius buvo tuolaikinis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas Aloyzas Petrikas (1893 – 1964).

Vytautas A. Gocentas savo kūrybą skiria Klaipėdos kraštui. Jis sako, jeigu yra tėviškės rašytojas (vok. k. – Heimatdichter), yra ir tėviškės tapytojas. Iš tėvų paveldėjęs meilę ir pagarbą krašto žmonėms svajonėmis ir mintimis liko ištikimas gimtajam kraštui. Prisipažįsta, kad begalinį tėviškės ilgesį užpildo dailės studijos, kita kūryba ir dosniai atlygina atradimais, eilėmis, rašiniais bei piešiniais, kurie apsigyvena straipsniuose, knygose, pranešimuose ar parodose.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, kovo 10-ąją, kviečiame prisijungti prie septintąjį kartą organizuojamo nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“. Konkursas, kuris šiemet skirtas Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-mečiui, vyks 12 val. naujienų portale „Delfi.lt“.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus literatūros ir gamtos mylėtojus kviečia dalyvauti aplinkosauginiame esė konkurse „Kol liepa žaliuos, tol Lapinas gyvuos!“

Netrukus minėsime atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-ąsias metines. Nuo šiandien, kovo 3 d., maloniai kviečiame visus naudoti šiai sukakčiai sukurtą vizualinę medžiagą ir ja dalytis. Maketus plakatams ir socialiniams tinklams galima atsisiųsti iš Seimo svetainės. Raginame naudoti ir specialiai šiai progai sukurtą rėmelį Facebook!