Aktualijos

Rapolas Vanagas/ Nuo senovės susikūrė mokyklos, kuriose dirbdavo mokytojai. Jų tikslas buvo ir vis dar yra išmokyti mokinius. Per amžius viskas keitėsi, tobulėjo. Mokyklos pasiliko tokios pačios, galbūt padaugėjo mokslų, bet mokoma taip pačiai. Seniau žmonės įsivaizdavo ateitį su skraidančiu transportu, kelionėmis į kosmosą. Vienas dailininkas nupiešė, kaip atrodys ateities mokyklos. Ten buvo nupiešta, kaip robotai moko moksleivius. Ar tai jau išsipildė, ar vis dar pildosi? Dvidešimt pirmasis amžius, pradeda vystytis DI (dirbtinis intelektas). Tai turi reprezentuoti žmogų arba mąstančią būtybę.

Rūta Giedrytė/ Šis pavasaris man ir dar būriui aštuntokų bus ypatingas. Ateina laikas stoti į gimnaziją, žinoma, pirmiausiai reikia ją pasirinkti. Galimybės labai ribotos – vos trys mokyklos, iš jų viena tau jau paskirta. O kadangi pasirinktoje mokykloje apsilankyti, ją pamatyti galima tik kelias valandas per atvirų durų dieną, savo nuomonę mokiniams ir jų tėvams susidaryti sunku. Tokiu atveju remiamasi bet kuo, ką dar galima apie mokyklą sužinoti. Klausinėjama draugų, mokytojų, naršoma internete, skaitomi atsiliepimai...

Liepa Rimkutė/ Užėję į Lietuvos vaikų ir jaunimo centrą, sutiksime visada pasiruošusias padėti darbuotojas. Jos pagelbės kilus problemoms dėl sutarčių ar norint pasiklausti įvairių dalykų. O ir pačiame centre tylos beveik niekada nebūna. Kaipgi jaučiasi darbuotojos, turinčios maloniai ir su šypsena aptarnauti lankytojus, kurie kartais būna pavargę ir irzlūs? Rima, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre dirbanti jau 22 metus, sako, jog šį darbą pasirinko savo valia ir darbu tikrai nenusivylė. O ir irzlūs klientai jos nevargina. "Visada randame kompromisą", - teigia Rima. Apie vaikystės svajonių darbą ji kalba nedaug. "Oi, net neatsimenu".

Rapolas Vanagas/ Ispanų rašytojo Migelio de Servanteso kūrinys "Don Kichotas" - neįtikėtino storumo knyga, kuri atskleidžia žmogaus pasitenkinimą savo vaizduote. Pagrindinis veikėjas Bajoras, pasivadinęs Don Kichotu, labai mėgo knygas apie riterius. Jų prisiskaitęs pats panoro patirti riterio nuotykius. Svajotojas, kuris leidosi į kelionę, patyrė daug nuotykių, buvo kupinas vaizduotės. Bet skaitytojams jo žygiai neatrodė sėkmingi. Dauguma dabar gyvenančių žmonių yra vizionistai, bandantys sukurti ar ištobulinti savo idėjas. Stivas Jobsas, žmogus, kupinas vizijų, išrado išmaniuosius telefonus. Jis buvo vizionistas, matantis tobulėjimą pasauly.

Rapolas Vanagas/ Studento, moksleivio gyvenimas priklauso nuo pažymių ir dažniausiai nulemia jo likimą. Ne visi žmonės gimė tapti protingais. Ne visi moka, ko kiti nemoka. Geras pažymys - tai bilietas į sėkmę. Mano tėvai sakydavo, mokykis geriau, bet aš buvau jaunas ir nesuprasdavau, ką pažymys reiškia. Tai supratau nuo ketvirtos klasės, kai paaiškėjo, ką jie atneša. Ankščiau aš blogai mokiausi, net buvo diagrama, rodanti, kad mano rezultatai buvo mažesni už normą. Bet nuo pirmos gimnazijos klasės ėmiau daug rimčiau žiūrėti į pažymius. Vertinimo sistemos yra skirtingos, nuolat keičiasi. Vienoje mokykloje vertinimas griežtesnis, kitur atlaidesnis.

Rapolas Vanagas/ Nuo senovės buvo sukurtos mokyklos, kuriose mokydavosi moksleiviai. Iš pradžių jie mokėsi paprastų ir visur naudojamų mokslų: kalbėti, rašyti, skaityti, skaičiuoti, galvoti. O vėliau imdavo gilintis į sudėtingesnius dalykus, ruošdavosi profesijai. Šiais laikais mokykla niekuo nepasikeitė, nebent prisidėjo daugiau profesijų, ir čia iškyla klausimas. Ar dvidešimt pirmo amžiaus žmogus sugebėtų mokydamasis „įstoti“ į šiuolaikinį pasaulį? Ar mokymosi mokykloje užtenka? Šiandien daug kas pasikeitė, dauguma dalykų patobulėjo ir nuolat atsiranda naujų. Dangoraižiai stovi, mašinos važiuoja, internetas veikia.

Rūta Giedrytė/ Didžioji dauguma mokyklą baigusių ar joje tebesimokančiųjų yra bent kartą susidūrę su konfliktiškais mokiniais. Žinoma, kai kurie iš to paprasčiausiai išauga – dabar, man jau įpusėjus aštuntą klasę, rimtų nesutarimų tarp klasės mokinių tikrai sumažėjo. O štai anksčiau būta visko – šauksmų, suolų daužymo ar net vartymo. Kelios draugės skundėsi tėvams, pasakodamos apie erzinančias pastabas, daiktų mėtymus. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje besimokantis Danielius savęs ypač klusniu nelaiko, bet konfliktiškas irgi nėra. Tiesa, anksčiau būta visko. Tuomet jis pats provokuodavo konfliktus.

Rūta Giedrytė/ Liepa gali pasirodyti tyli ir paprasta mergaitė. Tačiau taip tikrai nėra! Juk retas jaunuolis mokosi kinų kalbos, lanko jogą ir svajoja aplankyti Australiją. Ši šalis Liepai įdomi, nes ji tiki, kad ten viskas yra visiškai kitaip, nei mes manome. Kitos jos svajonės – tapti žurnaliste bei užaugti doru žmogumi, apsuptu laimingos šeimos. Kol kas Liepą supa trys artimiausi žmonės – tėvai ir jaunesnysis brolis. Mergaitė norėtų turėti dar ir vyresnę sererį arba dvynę, tačiau ją atstoja du mylimi augintiniai degu, kuriuos šeimininkė laiko beveik šeimos nariais. Gyvūnus mėgstančiai Liepai labiausiai patinka šunys, nes jie ištikimi, jiems galima pasiguosti bei patikėti paslaptis.

Rūta Giedrytė/ Jaunųjų žurnalistų klube kaskart išbandoma daug įdomių veiklų. Viename iš užsiėmimų vyko diskusija. Klubo nariai ne tik diskutavo, kai kuriems teko išbandyti ir moderatoriaus vaidmenį. Ši veikla būrelio dalyviams tikrai nepasirodė itin lengva... Tam, kad dalyvautum diskusijoje, reikia ugdyti įgūdžius – tai ir darėme. Aptarėmė, kodėl svarbu mokėti išklausyti kitus dalyvius ir įsiminti informaciją. Tačiau to neužtenka – turėtume mokėti šnekėti plačiai, bet nenutolti nuo temos. Jei taip atsitiko – sklandžiai grįžti prie "pradinio taško". Šie dalykai tikrai praverčia. Juk su diskutuoti mokančiu pašnekovu gerokai maloniau bendrauti.

Erika Jakovlevaitė/ Dabar vis mažiau jaunuolių renkasi mokytojo profesiją, o dar mažiau − vyriškosios giminės atstovų. Man visada patiko mokytojai, kurie palaiko ryšį ir draugiškus santykius su mokiniais. Su vienu iš tokių mokytojų ir pasikalbėjau. Vilius Švėgžda moko istorijos Vilniaus lietuvių namuose.//O kaip pavyksta būti tokiam optimistiškam ir palaikyti gerą nuotaiką savo mokiniams?/// Aš negaliu pasakyti, tiesiog taip gavosi, taip susiklostė. Gal toks charakteris mano, tai ir gaunasi. Aš manau, kad pykdamas, rėkdamas ir labai bardamasis, tai ir pats sau nervus sugadinsiu ir šiaip rezultato nebus.

Valerija Anufrijonok/ Dažnai pradėjus lankyti būrelį mes tikimės, kad jis nulems mūsų tolimesnį kelią. Ar pradėjus lankyti žurnalistikos klubą tampama žurnalistu? Ar šokant klasikinius ar liaudies šokius, baletą, aš tapsiu šokėja? O gal bėgant eilinę trasą, klausiam savęs, ar aš būsiu žinomas lengvaatletis? Taip, kiekvienas būrelis mus veda keliu, kuris ateityje gali tapti mūsų duonos kąsniu. Bet kartais lankomas būrelis mums atveria ir kitų galimybių. Metų metus lankę baletą per kokį nors konkursą šokėjai atranda save gatvės šokiuose. Bet jeigu nebūtų pradėtas lankyti baletas, galbūt niekada ir nebūtų atrasta slapta gyslelė.

Erika Jakovlevaitė/ Mano pažintis su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru (LVJC) prasidėjo praėjusį rudenį. Tada internete radau skelbimą apie fotografijos kursus ir renkamą grupę, kuria ir susidomėjau. Pasirodo, šiame centre vyksta labai daug įvairių ir įdomių būrelių. Mano nuostabai, buvo labai daug norinčių lankyti įvairiausius užsiėmimus – ir vaikų, ir jaunuolių. Kiekviename būrelyje yra sava aplinka ir tvarka. Bet ne visada užsiėmimai apsiriboja LVJC teritorija. Taip pat organizuojamos išvykos į įvairias vietas, kurios priklauso nuo užsiėmimų pobūdžio ir paties būrelio vadovo. Įsimena ir atmosfera, vyraujanti tik įėjus į centrą. Aplink zuja daugybė vaikų, kiekvienas koridorius papuoštas.

Liepa Rimkutė/ Viena iš Jaunųjų žurnalistų klubo, kuriam vadovauja žurnalistė Erika Straigytė, veiklų yra straipsnių rašymas. Tada kabinetas tampa lyg maža redakcija, čia verda kūrybinis darbas. Straipsnius rašė tie, kurie norėjo. O buvo ir tokių, kurie nenorėjo, tada jie tapo informacijos šaltiniais ir dalijosi savo nuomonėmis įvairiomis temomis. Straipsnių temų būta visokių: nuo Lietuvos sąjūdžio stotelės aprašymo iki šunų parodos. Kūrybinio darbo laikas pasirenkamas laisvai: vieni mikliai sukurdavo per vieną užsiemimą, o kiti kankindavosi du mėnesius. Mūsų straipsniai atsidūrė Lietuvos žurnalistų sąjungos puslapyje ir juos dar ilgai matys visi žmonės.

Liepa Rimkutė/ Šiomis dienomis Lietuvoje verda rimta diskusija: ar moksleivių mokslo metus pailginti, ar vis dėlto palikti juos tokius, kokie buvo iki šiol. Tai vienodai svarbu ir mokytojams, ir mokinių tėvams. Daugelis moksleivių yra nepatenkinti šiuo siūlymu. O ką mano kiti? Jaunųjų žurnalistų klubo vadovė Erika Straigytė tvirtos nuomonės neturi. Jai tai neaktualu, nes neaugina mokyklinio amžiaus vaikų. Tačiau apie tai galvodama ir girdėdama įvairias diskusijas, ji sako vienodai suprantanti ir tėvus, kurie džiaugiasi, kad nereiks sukti galvos, kur padėti vaikus per vasarą, ir mokytojus.

Liepa Slavinskaitė/ Šunų paroda – tai renginys, kurio metu teisėjai vertina jame dalyvaujančius grynaveislius šunis pagal tai, kaip jie išsivystę bei kaip atitinka savo veislės standartą. Jaunųjų žurnalistų klubo narė Liepa lankėsi šunų parodoje, kuri vyko pirmą kovo šeštadienį ,,Litexpo’’ parodų centre. Joje dalyvavo apie 1500 šunų, visi jie buvo labai mieli. Jie lojo, fotografavosi su parodos lankytojais, na, ir dalyvavo protingiausių ir gražiausių šunų reitinguose. Šį kartą tarp trijų gražiausių šunų nominacijoje ,,Lietuvos nugalėtojas 2017’’ buvo net du Lietuvos kinologų augintiniai.

Danielė Kieraitė/ Viena iš pagrindinių šių dienų aktualijų – kasmetinis Eurovizijos konkursas. Jo dėka Europos šalys gali bent trumpam pamiršti pasaulyje vykstančius neramumus bei susivienyti ir mėgautis muzika. Nors laimėti nori visi, bet tai padaryti pavyksta tik geriausiai įvertintiems. Kiekvienais metais Euroviziją laimi vis kitoniškesnis, originalesnis ir maištingesnis atlikėjas. Tai rodo, kad Europa ištroškusi naujovių ar net akibrokštų. Atlikėjams kasmet darosi vis sunkiau įtikti žiūrovams, todėl norint laimėti, reikia sukurti kvapą gniaužiantį ir neišdildomą įspūdį paliekantį pasirodymą.

Liepa Slavinskaitė/ Vilniuje, vienoje iš judrių miesto gatvių, stovi pastatas su žaliu užrašu – „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras". Tarp daugybės čia veikiančių būrelių yra ir Jaunųjų žurnalistų klubas. Kartu su šio klubo nare ir savo bendravarde Liepa Rimkute lankiausi vienoje iš Lietuvos vaikų ir jaunimo centre įsikūrusių dailės studijų. Ten vaikai tapo, piešia, lipdo iš molio. Daugelis jų kalbėjo rusiškai, viena iš mūsų nieko nesuprato. Labai keista, kad vaikai nebuvo užsirišę prijuosčių, juk galima išsipurvinti rūbus. Klausėme jų, kodėl pasirinko šį būrelį. Viena mergaitė pasakė, jog jame „galima išsilieti iš savo talento". Ši veikla vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais.