Aktuali informacija

Lietuvių kalbos vartojimas tampa savotiška išrinktųjų kalba. Šiuolaikybė nesumenkino jos galios, o atvirkščiai – iškėlė į pažangios kultūros aukštumas. Lietuvybė – sąmoningas pasirinkimas. Lietuviškai mąsto vos keli milijonai žemės gyventojų: tai žodžių dėlionės ir vaizdiniai vienu metu – nardymas garsų labirintuose, kelių ieškojimas genealoginėmis vijomis, klaidžiojimas paskirties žemėlapiuose ir skrydis į bekraštybę. Kas žino, gal tos nematomos vijos jungia atmintį su rytojumi, o atspirtis – akimirksnis, papildantis išminties skrynią būsimai kartai. Kalbos gylis matuojamas pilnatve: nuo gebėjimo įvardyti aukštųjų technologijų sandaras iki jautriausių dvasios virpesių. Lietuvių kalba turi savo Valstybę! Minėdami Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, pajuskite žodžio GIMTINĖ prasmę – užuovėją, leidžiančią išlikti savimi.

Didžioji dalis 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų į politiką atėjo iš redakcijų. Jų tautinis sąmoningumas formavosi spaudos draudimo metais, kai politinės idėjos buvo neatsiejamos nuo nelegalios leidybos rizikos. Jonas Basanavičius įkūrė ir redagavo „Aušrą“, Antanas Smetona dirbo kaip nuolatinis žurnalistas, kurdamas „Vilniaus žinių“, „Lietuvos ūkininko“, „Vilties“ bei „Vairo“ turinį. Spaudoje taip pat dirbo kiti signatarai: Mykolas Biržiška redagavo „Žariją“ bei „Visuomenę“, Steponas Kairys organizavo kairiąją spaudą – nuo „Naujosios gadynės“ iki „Socialdemokrato“. Petras Klimas brėžė „Lietuvos aido“ politinę liniją, o Aleksandras Stulginskis rašė tekstus „Viensėdžiui“ ir organizavo „Tėvynės sargo“ bei „Ūkininko“ veiklą. Aktyviai žiniasklaidos lauke reiškėsi ir daugelis kitų Lietuvos valstybės kūrėjų. Minėdami 108-ąsias valstybės atkūrimo metines, turime pagrindą didžiuotis – modernios valstybės ištakose stovėjo viešojo žodžio meistrai. Su švente!

Šiandien pagerbiame radijo profesionalus, eterio virtuozus ir informacijos bangų meistrus, kurių kasdienis darbas kuria nenutrūkstamą ryšį tarp žodžio ir klausytojo. Linkime, kad jūsų veikla visuomet turėtų stiprų ir skvarbų dažnį, o kiekviena transliacija taptų gyvu tiltu, pasiekiančiu auditoriją bet kurioje pasaulio vietoje. Tebūnie tai laikas, kai jūsų balsai užpildo tylą gilia prasme, o kasdienybė prisipildo kūrybinio įkvėpimo bei nenutrūkstamos dvasios stiprybės.

Informuojame, kad šių metų vasario 10 d. įvyko LŽS Vilniaus skyriaus susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami svarbūs organizaciniai klausimai. Vienas pagrindinių susirinkimo akcentų – naujos valdybos ir skyriaus pirmininko rinkimai. Atsakomybė dirbti valdyboje patikėta: Angelinai Liaudanskienei, Ryčiui Sabui, Arūnui Sartanavičiui, Monikai Svėrytei, Romui Jankauskui, Lianai Binkauskienei. Džiaugiamės pranešdami, kad Vilniaus skyriaus pirmininke išrinkta žurnalistė ir režisierė Nijolė Jačėnienė. Tikime, kad naujos valdybos patirtis ir įžvalgos suteiks Vilniaus skyriaus veiklai naują impulsą. Detalesnė informacija apie priimtus nutarimus ir numatomas veiklos gaires bus pateikta artimiausiu metu.

Lietuvos žurnalistų sąjunga yra didžiausia profesionalius žurnalistus vienijanti nepriklausoma, nepolitinė, demokratinė profesinė sąjunga Lietuvoje. Mes giname savo narius nuo persekiojimo ir giname viešą interesą atstovaudami žurnalistų bendruomenės interesams. LŽS veiklos prioritetai - profesinės etikos normų įtvirtinimas praktikoje, žurnalistų kvalifikacijos kėlimas, žurnalistų teisių ir laisvių gynimas, savalaikė reakcija į bet kurią situaciją, kuri kelia grėsmę LŽS narių ir kitų žurnalistų profesinei veiklai, teisiniam statusui, trukdoma naudotis savo teisėmis rinkti ir skleisti informaciją. Aktyviai veikiame Europos žurnalistų federacijoje ir Tarptautinėje žurnalistų federacijoje. Kreipiamės į Jus su prašymu paremti profesinę sąjungą Lietuvos žurnalistų sąjungą (toliau - LŽS), juridinio asmens kodas 190806184, skiriant dalį savo sumokamo gyventojų pajamų mokesčio.

2026 m. sausio 21 d. startavo naujas diskusijų ciklas, atveriantis duris į žurnalistikos užkulisius ir svarbiausius šių dienų iššūkius. Pirmojoje laidoje LŽS ir NŽKA pirmininkas Audrys Antanaitis kalbasi su LRT tarybos nariu Jonu Staseliu.

1991-ųjų sausio 13-oji – tai laikas, kai nutrūko asmeninės gynėjų istorijos ir prasidėjo bendra tautos atmintis. Tačiau už herojiškų pasakojimų liko kasdienybė: tušti kambariai, nebaigti darbai ir svajonės, likusios už tos lemtingos nakties ribos.

Gerbiami žurnalistai, kolegos! Linkime kūrybinės energijos, stiprybės ir ryžto! Nebijokite ieškoti naujų formų, eksperimentuoti ir drąsiai imtis iniciatyvų, kurios skatina pokyčius. Išlaikykite profesionalumo etaloną – jūsų etika ir atsakomybė yra visuomenei ypač svarbios vertybės. Su Naujaisiais 2026 metais!

Brangieji, baigiasi sudėtingi ir įtempti 2025-ieji metai. Dirbom, kūrėm, pasakojom, rodėm, ginčijomės, taikėmės. Gynėme laisvą žodį. Tikriausiai ne lengvesni bus ir 2026-ieji. Bet mes, žurnalistai, nebijome nei atstumų, nei sunkumų. Tad išlikime savimi, išlikime kolegomis, išlikime žurnalistais. Linksmų Šventų Kalėdų ir laimingų Naujųjų 2026-ųjų metų!.

Svarbiausia – teisė klausti yra neginčytina. Persekioti už klausimus demokratinėje valstybėje yra neleistina. Bet koks persekiojimas už klausimus traktuotinas kaip laisvo žodžio varžymas, gniaužimas ar išpuolis prieš jį. Jonas Staselis, LRT tarybos Turinio komiteto pirmininkas pasirašė Komiteto narių daugumos suformuluotus ir patvirtintus klausimus LRT generalinei direktorei. Tačiau, vietoj atsakiusi į juos, generalinė direktorė juos paviešino, tuo įstaigos tarnybinį susirašinėjimą paversdama vieša diskusija. Šis keistas žingsnis galėtų būti pateisinamas tuo, jog generalinė direktorė nesuprato ką daro. Gal ji norėjo, kad į tarnybinį raštą atsakytų kažkas iš gatvės? Gal jai atsakyti pasirodė per sunku?

Gruodžio 10 d, Vilniuje, Lenkų kultūros namuose įvyko konferencija „Žurnalistas krizės valandą: kaip veikia žiniasklaida, kai sutrinka tinklai?“. Ją surengė Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Friedricho Eberto fondu. Konferencijos globėja ministrė pirmininkė Inga Ruginienė

Visuomeninė žiniasklaida - nepriklausoma ir tinkamai finansuojama priemonė, padedanti išlaikyti demokratiją ir skatinti pilietinį aktyvumą. Tai – pilietinė visuomenės apsauga nuo dezinformacijos ir melagienų. Atsiliepdama į visuomenę audrinančias diskusijas dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, Lietuvos žurnalistų sąjunga išreiškė nepritarimą bandymui spręsti visuomenės informavimo ir žurnalistikos reikalus be žurnalistų (2025 11 24) bei palaiko visuomeninio transliuotojo (LRT) pastangas išlikti laisvo žodžio erdvėje. Lietuvos žurnalistų sąjunga remia LRT Tarybą, kaip aukščiausią visuomeninio transliuotojo valdymo instituciją ir jos pastangas užtikrinti nuomonės ir žodžio laisvę visuomeniniame transliuotojuje.

Gerbiami LŽS Tarybos nariai, informuojame Jus, kad š. m. gruodžio mėn. 6 d., 12 val. įvyks Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos posėdis. Prašytume Jūsų rezervuoti šį laiką savo darbotvarkėse. Posėdis vyks Vilniuje, Žurnalistų namuose (Jogailos g. 11). Negalintiems atvykti bus sudaryta galimybė prisijungti nuotoliu.

Mes, žemiau pasirašę žurnalistai, žiniasklaidos atstovai ir žurnalistams atstovaujančios organizacijos reiškiame nepritarimą 2025-11-24 dalies valdančiosios daugumos narių iš „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų užregistruotam įstatymo projektui, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas lengvesniam visuomeninio transliuotojo LRT direktoriaus atleidimui.

Lapkričio 19 dieną Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Aktų salėje vykusioje Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonijoje NŽKA pirmininkas Audrys Antanaitis įteikė NŽKA „Žurnalisto-kūrėjo“ apdovanojimą žurnalistei Violetai Baublienei.

Sveiki, kolegos, kviečiu lapkričio 19 d. (trečiadienį) atvykti į Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, kur įvyks Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija. Mes (NŽKA) pagerbsime kolegę Violetą Baublienę, kuriai pavasarį buvo suteiktas Žurnalistės kūrėjos vardas.

Portalo „Delfi“ žurnalistams Tomui Janoniui ir Arūnui Milašiui praėjusią savaitę susidūrus su keistu Žemės ūkio ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros, pavaldžios Aplinkos ministerijai, elgesiu, Lietuvos žurnalistų sąjunga mano, kad valstybinės institucijos bando manipuliuoti informacija. Žurnalistai, išsiuntę paklausimus Žemės ūkio ministerijai ir Statybos sektoriaus vystymo agentūrai, tikėjosi greitai gauti atsakymus į jų klausimus, bet vietoje to pirmiausia buvo viešai paskelbti pranešimai šių įstaigų interneto puslapiuose.