Žurnalistikos istorija

1977 m. artėjant arkivyskupo Jurgio Matulaičio 50-osioms mirties metinėms, kartu su bendraminčiais kun. Lionginu Kunevičiumi, mokytoju Kazimieru Šapalu, studentu mediku Donatu Stakišaičiu nutarė pradėti leisti pogrindinį kultūrinį religinį žurnalą. Jis buvo pavadintas „Rūpintojėliu“. Leidžiant šį pogrindžio leidinį, A. Urbonaitė bendradarbiavo su Edvardu Šiugžda, kuris skaitydavo ir redaguodavo pirmuosius egzempliorius, pats rašydavo bei rinkdavo žurnalui žinias iš krikščioniško pasaulio. Iki 1989 m. išleisti ir išplatinti 26 žurnalo numeriai buvo skirti skaitytojui, pavargusiam nuo melo ir dvasinės nelaisvės, puoselėjančiam žmogiškąsias vertybes.

Istorikas, literatūros tyrinėtojas, kritikas, publicistas, sociologas, vienas iš pirmojo lietuviško visuomeninio gyvenimo, politikos ir literatūros mėnesinio žurnalo „Aušra“ steigėjų ir leidėjų Jonas Šliūpas, parašęs ir išleidęs daugiau kaip dvi dešimtis knygų ir brošiūrų (tarp jų bene vertingiausias istoriografinis veikalas – pirmoji lietuvių literatūros istorija „Lietuviškieji raštai ir raštininkai“) vienerius metus yra gyvenęs ir dirbęs Biržuose. To priežastis – Jono Šliūpo pažintis ir giminystė su iš Biržų krašto kilusiu žymiu politikos ir visuomenės veikėju Martynu Yču.