Savaitės tema

Sausio 27 d. grupė Lietuvos internetinės žiniasklaidos priemonių atstovų kreipėsi į Lietuvos respublikos Seimo narius, prašydami nepritarti Seime svarstomoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas (ŽRF). Kreipimosi autoriai atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad minėtoms įstatymo pataisoms pritarianti „Interneto žiniasklaidos asociacija“ neturi įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje: „Pareiškiame, kad savo pritarimą Seime svarstomam Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimui (Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) viešai išplatintame laiške išreiškusi „Interneto žiniasklaidos asociacija“ yra sudaryta tik iš 3 interneto portalų atstovų (delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt) ir neturi jokių įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje“, – rašoma 16-os interneto žiniasklaidos priemonių vadovų pasirašytame kreipimesi į Seimo narius.

Nuo 2018-ųjų, kai protestuodami dėl gerokai sumažinto finansavimo kultūros žurnalui „Literatūra ir menas“ išleidome tuščią numerį, iš esmės niekas nepasikeitė. Tuomet į susidariusią situaciją reagavo (bent taip deklaruota) Seimo kultūros komitetas: imtas svarstyti ir rengti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas. Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimas vietoj dabar veikiančio Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pristatytas kaip kultūrinės bendruomenės išprovokuotas veiksmas, siekiant pagerinti kultūrinės spaudos situaciją. Ar tikrai? Galiu drąsiai pareikšti: kultūrine spauda pasinaudota (praktiškai tuo buvau įsitikinęs nuo pat pradžių), pasinaudota tik kaip patrankų mėsa, priedanga

O kol kas, yra visiškai neaišku kokias tokiai Tarybai pavyktų parašyti gaires, kaip įvardintų visus pagrindinius kriterijus, kaip apibūdintų programas, ką Kultūros ministras patvirtintų (jo įtaka čia vis dėlto pasireikštų esmingai) – aišku tik tai, kad šiuose sprendimuose galės labiau pasireikšti komercinė spauda, kurių milijoniniai pelnai ėmė šiek tiek kristi. Žinote, dėl to mums ir buvo sunkiausia susigraudinti, nes visi kultūriniai leidiniai yra pelno nesiekiančios organizacijos ir dažnas svajoja apie tai, kaip vyriausio redaktoriaus algą pakelt iki bedarbio pašalpos. Tai prastas spektaklis. Atleiskit, bet mes įpratę prie kokybiškesnių reginių ir tekstų.

Dabar nuomonės formuotojams, reklamą socialiniuose tinkluose užsakantiems verslininkams bei kitiems suinteresuotiems asmenims pristatome Reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje gairės, parengtos po beveik metus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdytos Lietuvos nuomonės formuotojų reklamos stebėsenos.

Šiemet minėjome daug istorinių sukakčių, kurių svarba, bėgant metams, neblanksta ir tik stiprėja. 2019 metai buvo neeiliniai – Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) minėjo 90 - metį. Toliau tęsiame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Dezinformacijos ir propagandos reiškinių žiniasklaidoje tyrimas. Istorinis žurnalistikos vaidmuo”.