Savaitės tema

Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) pirmininko Audrio Antanaičio ir rašytojo, filosofo Arvydo Juozaičio pokalbis apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV YouTube paskyroje. Būkite informuoti – užsiprenumeruokite. Kanalo nuorodą rasite mūsų interneto svetainėje – tereikia spustelėti NŽKA TV logotipą, esantį dešiniajame puslapio krašte.

Šiandien Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė, kurios nariais, atstovaudami LŽS, buvo Edmundas Budvytis ir Vytautas Kvietkauskas, baigė rengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimų projektą, skirtą stiprinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdyseną. Rytoj projektas bus oficialiai užregistruotas ir viešai paskelbtas. Nuo to momento visi suinteresuoti asmenys, organizacijos ir ekspertai galės su juo susipažinti, teikti pastabas bei pasiūlymus. Manau, kad patobulintas įstatymas padės užtikrinti didesnį finansinės veiklos skaidrumą, aiškesnę atsakomybę ir dar stipresnę laisvo žodžio apsaugą nuo bet kokio politinio spaudimo ar kišimosi. Apgailestauju, kad dalis seimo opozicijos, o taip pat kai kurios žurnalistų organizacijos pasirinko nedalyvauti įstatymo tobulinimo procese. Tikiu, kad konstruktyvus darbas ir diskusija yra geriausias kelias siekiant sprendimų, kurie būtų naudingi visai visuomenei. Kviečiu susipažinti su projektu ir aktyviai įsitraukti į jo svarstymą. Atvira diskusija ir argumentuoti pasiūlymai gali padėti sukurti dar stipresnę ir nepriklausomesnę visuomeninę žiniasklaidą.

Naujausia „Media Freedom Rapid Response“ (MFRR) stebėsenos ataskaita atskleidžia, kad 2025 m. 36-iose Europos valstybėse užfiksuoti 1 481 spaudos laisvės pažeidimas, palietęs daugiau nei 2 300 žurnalistų bei redakcijų. Dokumente pabrėžiama, kad žiniasklaidos atstovai susiduria su nuolatiniu spaudimu: dominuoja žodiniai išpuoliai, šmeižto kampanijos ir augantis politinių veikėjų kišimasis. Ekspertai įspėja apie sistemines problemas – nusikaltimų nebaudžiamumą, piktnaudžiavimą strateginiais ieškiniais (SLAPP) bei plintančius „užsienio agentų“ įstatymus, kurie kelia tiesioginę grėsmę demokratijai visame regione.

Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) pirmininkas Audrys Antanaitis ir Europos Parlamento narys, LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga diskutuoja apie Europos parlamento IQ ir LRT valdyseną. Maloniai kviečiame apsilankyti NŽKA TV „YouTube“ kanale, kur publikuojame aktualiausią vaizdo turinį. Kanalo nuorodą rasite mūsų interneto svetainėje – tereikia spustelėti NŽKA TV logotipą, esantį dešiniajame puslapio krašte. Prenumeruokite ir būkite įvykių sūkuryje.

Šiemet sukanka 150 metų nuo Prano Vaičaičio gimimo ir 125 metai nuo jo mirties. Pranas Vaičaitis nebuvo žurnalistas, bet gal ir būtų keista to meto žmogui taikyti šiuolaikines profesines sąvokas. Tačiau jis buvo vienas iš atgimstančio lietuvybės sąjūdžio žmonių, viešosios kalbos kūrėjas. Jo eilėraščiai buvo spausdinami leidiniuose, kurie tuo metu atliko ir kultūrinę, ir tautinę funkciją, buvo susiję su tautiniu atgimimu, pvz.: „Varpas“, „Vienybė lietuvininkų“, „Ūkininkas“. Be tokių žmonių profesionali žurnalistika Lietuvoje būtų augusi daug sunkiau ir ilgiau. Jo eilės, meilė Lietuvai ir jausmo gilybė brandino žodį, kuris tuo metu vėrė išraiškos galimybes užgimstančiai lietuviškai žurnalistikai. Nuo Prano Vaičaičio mirties 1901 m. iki Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos įkūrimo Kaune 1922 m. buvo likę dvidešimt vieni metai... Spaudiname Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininko Audrio Antanaičio esė.

Kviečiame žiūrėti naują tinklalaidės „Slenkstis" epizodą „NŽKA TV“ YouTube platformoje! LŽS ir NŽKA pirmininkas Audrys Antanaitis kalbina Seimo darbo grupės LRT įstatymo pataisoms parengti narį Artūrą Zuoką.

Mergaitė, moterystė, motinystė ir mokslas... Šioje sekoje užkoduota prigimtinė bei intelektinė raida, kurioje „M“ tampa simboliniu tiltu tarp gyvybės pradžios ir pažinimo. Tai ilgas kelias nuo pirmosios gyvybės iki mokslo ir politikos pasiekimų. Šiandien minima vasario 11-oji – Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena – primena mokslo svarbą abiejų lyčių atžvilgiu. Šią datą su iškilmingąja vasario 16-ąja jungia Nacionalinė emancipacijos diena (vasario 17 d.). Ji žymi 1918 m. Kaune įvykusią pirmąją masinę moterų protesto akciją, kuria reikalauta jas įtraukti į Lietuvos Tarybą po to, kai moterys buvo eliminuotos pasirašant Vasario 16-osios Aktą. Peticija su 20 000 parašų tapo lemiamu lūžiu: 1918 m. lapkričio 2 d. moterims oficialiai pripažinta rinkimų teisė. Galutinai ši teisė įtvirtinta 1919 m. spalio 30 d. įstatymu, suteikusiu teisę balsuoti visiems 21 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų lyties, tautybės ar tikėjimo.

Kviečiame žiūrėti antrąją šių metų tinklalaidę „Slenkstis“. LŽS ir NŽKA pirmininkas Audrys Antanaitis kalbina Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską. Tema: „Kada ir kaip baigsime LRT istoriją?“. Primename, kad pašnekovų nuomonė yra jų asmeninė pozicija, kuri nebūtinai sutampa su laidos autorių nuomone.

Nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. įsigaliojęs Europos žiniasklaidos laisvės aktas (EMFA) žymi istorinį ES lūžį saugant demokratiją. Tai pirmasis taisyklių rinkinys, tiesiogiai užtikrinantis žiniasklaidos pliuralizmą ir redakcinę laisvę visose valstybėse narėse.

Gerbiami forumo dalyviai, mieli svečiai, žurnalistai iš Baltijos šalių ir Baltarusijos, džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Jus Lietuvos Respublikos Seime, renginyje, kuris šiandien tampa svarbia žinute visam regionui. Susirinkome kalbėti apie žurnalistiką – profesiją, kuri globalių konfliktų metu tampa ne tik informavimo, bet ir atsparumo bei apsaugos garantu.

Gruodžio 8 dieną Kultūros ministerijoje buvo paskelbti šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.

Šiuolaikinėje Lietuvos visuomenės medijų erdvėje stebimas reiškinys, kai tradicinės žiniasklaidos atstovai ir žurnalistai vis aktyviau persikelia į komercines socialines platformas. Tokie asmenys neretai veikia abiejose srityse – kaip profesionalūs žurnalistai ir kaip nuomonės formuotojai (įtakdariai). Šis persidengiantis vaidmuo kelia esminį klausimą: kokią įtaką visuomenės nuomonei ir pasitikėjimui gali daryti įtakdarių įsitraukimas į viešus, politiškai jautrius debatus? Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirmiausia būtina aiškiai apibrėžti, kas yra nuomonės formuotojas ir kuo jo veikla skiriasi (ar sutampa) nuo tradicinės žurnalistikos.

LRT taryba yra aukščiausias kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Ji remia stiprią, atsakingą ir nepriklausomą LRT, pranešama LRT tarybos pranešime žiniasklaidai. Taryba nuosekliai pasisako už nuosaikų LRT biudžeto augimą, siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų misijos įgyvendinimui skirtas turinys, LRT atsparumas krizinėms situacijoms bei LRT darbuotojų užmokesčio fondas.

Ar gebame atpažinti kalbines manipuliacijas ir ar suprantame, kaip veika propagandos mechanizmai, ypač Rusijos melo kampanijos, vadinamieji Kremliaus naratyvai? Kaip krizių metu kinta pati kalba, kokių ypatybių ir vaidmenų įgauna? Tokiomis temomis diskutuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) surengtame forume „Kalba kaip ginklas: ar esame atsparūs manipuliacijoms?“.

Portalo „Delfi“ žurnalistams Tomui Janoniui ir Arūnui Milašiui praėjusią savaitę susidūrus su gan nekorektišku Žemės ūkio ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros, pavaldžios Aplinkos ministerijai, elgesiu, kai vietoje atsakymų į žurnalistų klausimus buvo išplatinti pranešimai spaudai, situaciją įvertino ir premjerė Inga Ruginienė. Jos teigimu, valstybinės institucijos taip neturėtų elgtis.