Savaitės tema

Televizija (75 proc.) yra pagrindinis ES piliečių, ypač atstovaujančiųjų vyresniajai kartai, žinių šaltinis, rodo naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys. Apklausoje pateikiama išsami apžvalga apie žiniasklaidos naudojimo įpročius, pasitikėjimą įvairiais žiniasklaidos šaltiniais ir požiūrį į dezinformacijos keliamą grėsmę. Labiausiai ES piliečius domina nacionalinės politikos temos (50 proc. respondentų), tačiau nuo jų nedaug atsilieka Europos ir tarptautiniai reikalai (46 proc.) ir vietinės žinios (47 proc.).

Jau galime atsiversti naujausią, spaustuvės dažais kvepiantį vienintelį žurnalistų profesinės gildijos spausdintą žodį – almanachą „Žurnalistika 2022 (I)“. Rūsti gyvenimo realybė sudėliojo ir šių metų almanacho “Žurnalistika” pirmojo numerio temas. Vos aprimus pandemijai, pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose atsidūrė Rusijos karas Ukrainoje, šiurpindamas pasaulį kruvinais nusikaltimais. Orkai (šitaip socialinėse medijose pavadinta rusų kariauna) nusitaikė ir į civilius gyventojus, o jų pirmuoju taikiniu tapo ne tik savo šalį ginantys kariai, bet ir žurnalistai.

68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai 2021 m. Lietuvoje valdė kas aštuntą žiniasklaidos priemonę (129). Daugiau nei 4 proc. visų viešojo sektoriaus viešinimo bei informavimo paslaugų sutarčių buvo sudarytos su įmonėmis bei įstaigomis, turinčiomis sąsajų su politikais arba jų sutuoktiniais.

„Didžiausią grėsmę dezinformacija kelia pasėdama nepasitikėjimą ir abejonę, sužadindama neigiamas emocijas, ir visa tai poliarizuoja, nuteikia priešiškai ir radikalizuoja visuomenės nuotaikas. Kol kas Lietuvoje stebime nuomonės viršenybę prieš gilų žinojimą, o tai nejungia – skaldo, sėja nepagrįstai skeptišką žvilgsnį“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, tyrėja, viena iš DIGIRES tyrimo centro įkūrėjų dr. Auksė Balčytienė.

Sekmadienį, kai Lietuvos Bažnyčioje švenčiamos į šventadienį atkeltos Šeštinės, Kristaus žengimas į Dangų, bus minima 56-oji Pasaulinė socialinės komunikacijos diena. Kad tai – svarbus įvykis Visuotinės Bažnyčios gyvenime, patvirtina faktas, jog II Vatikano Susirinkimo metu tarp visų visuomeninės veiklos sričių tik žiniasklaidai buvo paskelbtas atskiras dokumentas „Inter Mirifica“.

Šį sekmadienį, gegužės 22 dieną Vilniaus Rotušėje įvyko dvidešimt pirmojo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija” nugalėtojų apdovanojimai. “Auksiniai kadrai” šiemet buvo įteikti septyniems fotografams - Artūrui Morozovui, Ričardui Grigui, Dmitrijui Matvejevui, Eimantui Geniui, Augustui Četkauskui, Mykolui Juodelei bei Vidmantui Balkūnui.

Gegužės 15 d. 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, Nacionalinio Kauno dramos teatro balkone ir Laisvės alėjoje, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekoje prasidės 58-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ ištikimiausius gerbėjus ir skaitytojus gegužės 15–29 d. kviečia net į 125 renginius visoje Lietuvoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, o virtualūs tiltai suteiks galimybę susitikti su poetais, gyvenančiais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Vokietijoje, Lietuvoje.

Šią dieną organizacija Reporteriai be sienų skelbia pasaulio šalių spaudos laisvės indeksą. Jo sąraše Lietuva šiemet užima aukštą devintąją vietą. Mūsų kaimynai: Estija net ketvirta, Latvija – 22-ra, Lenkija 66-ta, Baltarusija 153-čia, Rusija 155-ta.

„Vaidilos“ teatre įvyko geriausių radijo ir televizijos laidų konkurso „Pragiedruliai“ nugalėtojų apdovanojimų ceremonija. Konkurso „Pragiedruliai“ vertinimo komisija išaiškino tradicinio – jau dvidešimtąjį kartą paskelbto konkurso nominantus ir nugalėtojus – buvo išrinktos geriausios 2021 m. pirmą kartą transliuotos radijo ir televizijos laidos.

Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Susirinkimų įstatymo pakeitimams, uždrausdamas karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius.

Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija vertindamos žurnalisto ir ilgamečio tautinės minties JAV lietuvių laikraščio „Dirva" vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Gedgaudo indėlį puoselėjant profesionalios žurnalistikos skatinimą atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje 2022-uosius metus paskelbė Vytauto Gedgaudo metais.

„Media4Change” apdovanojimai pasiekė dažniausiai stigmatizuotas grupes išgirdusias žiniasklaidos priemones ir tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konkurso „Ateities istorijos” apdovanojimų laureatus.

"Sveiki, gerbiami žurnalistai. Tikiuosi, kad nesate abejingi situacijai Ukrainoje. Mano vardas Olha Oltarževska, aš esu ukrainietė. Man 22 metai. Kaip žinote, mūsų šalyje dabar vyksta karas..." - rašo laiške LŽS svetainei ukrainietė žurnalistė.

Knygnešio dieną Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete pradėtas Vytauto Gedgaudo skaitymų ciklas „Pokalbiai apie žurnalistiką: misija, vertybės, kūryba“.

Amžinai gyvas poetas Horacijus Drapakas, žavėdamasis ir didžiuodamasis kovojančių už savo ir mūsų laisvę ukrainiečių ryžtu ir narsa, atsiuntė į LŽS svetainę www.lzs.lt eilėraštį Stop karui!