Savaitės tema

Lietuvos interneto žiniasklaida maksimaliai išnaudoja dirbtinio proto sprendimus, užtikrinančius savarankišką ir veiksmingą reklamos sklaidą. Ruošiamasi ir naujam žingsniui – pritaikyti svetur pasiteisinusius dirbtinio proto algoritmus, kurie palengvintų redakcijų darbą ruošiant turinį, padėtų skaitytojams pasiūlyti tai, kas jiems įdomiausia.

Buvo Žmogus ir Žmogaus nebėr... Taip su širdgėla širdyje norisi perfrazuoti Justino Marcinkevičiaus poemos apie Dzūkijos kaimo sunaikinimą eilutę. O netekome Žyginto Pečiulio – Žmogaus didžiąja raide, atidavusio visą savo gyvenimą žurnalistikai, moksliniams tyrimams, jaunosios žurnalistų kartos ugdymui.

„Dabar, kai žinau, kaip galiu neužduoti paprasto klausimo: ar verta rašyti, deginamam geriausių intencijų, pageidautinai labai gražias, naudingai gražias, ir išmintingas istorijas, jei po to mums reikia vergų darbo, kad jos pasiektų skaitytoją“, – viešame laiške klausia italų rašytojas Maurizio Maggiani.

Padidėję migracijos srautai iš Baltarusijos į Lietuvą įžiebė krizę ne tik pasienyje, bet ir žiniasklaidoje. Žurnalistų darbuose ryškūs visuomenės panikos kurstymo elementai: dominuoja pranešimai apie atvykusių žmonių sulaikymus, atkartojamos skambios prieš migrantus nukreiptos politikų frazės, o patiems migrantams balsas suteikiamas itin retai. Be to, nuolat vartojama sąvoka „nelegalus migrantas“, kurią iš savo žodyno išbraukė ir Jungtinės Tautos, ir didžiosios naujienų agentūros, pavyzdžiui, Associated Press.

Išleistas pirmasis šių metų „Žurnalistikos“ almanacho numeris (per metus – du). Leidinį kviečiame skaityti Lietuvos bibliotekose, Žurnalistų namuose Vilniuje, prenumeruoti Lietuvos pašte. „Žurnalistika“ 2021 (I) bus publikuojama ir LŽS internetinėje svetainėje www.lzs.lt PDF formatu. Apie ką pasakoja pirmoji šių

Prienų miesto šventės metu buvo įteikiama tryliktoji Mato Šalčiaus vardo premija. Šiemet ji paskirta keliautojui, fotografui, leidėjui ir žurnalistui Vytautui Kandrotui.

Remdamiesi dvidešimt metų siekiančia ekspertine patirtimi, mūsų komanda surinko konkrečius patarimus ir paaiškinimus, kurie leistų žurnalistams, nuomonės formuotojams, sprendimų priėmėjams ir tiesiog kiekvienam visuomenės nariui etiškai, pagarbiai ir, svarbiausia, jautriai kalbėti psichikos sveikatos ir negalios temomis.

Kaip ir kiekvienais metais visuomeninis transliuotojas pateikia metinę veiklos ataskaitą. LRT apžvelgė praėjusius metus ir išskyrė 20 pagrindinių veiklos reiškinių, kurie plačiau išanalizuoti 2020 metų ataskaitoje – LRT kuriamas turinys, kainuojantis vienam Lietuvos gyventojui 1,38 euro per mėnesį.

Visame kultūros lauke didžiausios pertvarkos palietė žiniasklaidą. Dešimtmečiais šviečiamąją ir informuojamąja funkciją atlikusios literatūrai, teatrui, kinui, dailei ir kitiems menams atstovavusios redakcijos privalėjo persitvarkyti. Vyriausieji redaktoriai ir kiti kūrybiniai darbuotojai neteko galimybės gauti aiškų, pastovų atlyginimą, nes iš biudžetinių visos įstaigos virto viešosiomis, o vienintelis kelias gyvuoti – projektų rašymas naujai susikūrusiems fondams.

Tautinių bendrijų dieną Media4Change kalbina Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos, jungiančios kelias žiniasklaidos priemones lenkų, rusų, anglų kalbomis, vadovą Ernest Alesin apie tautinių bendrijų žiniasklaidos vaidmenį etninėse bendruomenėse.

„Kvietimas ateiti ir pamatyti, kuris lydi pirmuosius jaudinančius Jėzaus susitikimus su mokiniais, yra taip pat kiekvieno tikro žmogiško bendravimo metodas, – rašo popiežius Pranciškus kreipimesi, skirtame Bažnyčioje minimai socialinio komunikavimo dienai. – Siekiant papasakoti apie gyvenimą, tampantį istorija, būtina palikti patogią išankstinę nuostatą „jau tai žinome“ ir išjudėti, eiti ir pamatyti, būti su žmonėmis, klausytis jų, stoti akistaton su tikrove, kuri mus visuomet nustebins kokiu nors aspektu“.

Sudėtingas lietuvių kalbos kelias. Ji, kaip didžiausioji vertybė, padėjo suvienyti tautą ir ištverti siaubingas negandas. Patriotiška, didvyriška, gražu. Tačiau grėsmės, pavojai nedingo. XXI amžiaus pradžioje tarp mąstančių lietuvių ir juos suprantančių kitataučių nedingsta nerimas: lietuvių kalba vejama iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, gujama iš disertacijų tekstų, viešuose renginiuose stengiamasi jos nebevartoti. Mokslininkų nuomone bendrinė lietuvių kalba prasta ir prastėja.

Naršydamas po Facebook‘ą netikėtai randu: “Apie tai galėtume paskelbti ir Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje www.lzs.lt. Kas parašys?, - klausia kalbininkė Jūratė Sofija Laučiūtė ir pateikia savo komentarą. Kreipiamąsi į mus, todėl jį ir skelbiu. Atleiskit, kad tik dabar, bet jis nei kiek nepaseno, aktualus ir šiandien.

Darbo pradžioje didesniu pasitikėjimu ir atvirumu paremtus santykius su šalies žiniasklaida žadėjusi kurti naujoji šalies Vyriausybė pasuko visiškai priešinga kryptimi. Valdantieji ne tik ignoravo Lietuvos žurnalistų bendruomenes vienijančių organizacijų prašymą įtraukti aktualijų žurnalistus, fotografus, operatorius į vakcinavimo prioritetų sąrašą, bet ir galiausiai pareiškė, kad šalies žurnalistai neatlieka valstybei svarbių funkcijų.

Klausydamas per visas žiniasklaidos priemones - per televizijos kanalus ir radiją (laikraščių, žurnalų neliečiu) - negaliu nesistebėti, kad bet kuris žurnalistų pakalbintas viešas „oratorius“ - Seimo narys, ministras, medikas, pedagogas, įstaigos vadovas, ūkininkas, pagaliau bet kas - visi, reikšdami savo asmeninę išmintį, neapsieina be tų viešąją lietuvių kalbą užplūdusių kalbėsenos ydų - parazitų: iš tikrųjų, pakankamai, išties, nepakankamai...