Savaitės tema

Sudėtingas lietuvių kalbos kelias. Ji, kaip didžiausioji vertybė, padėjo suvienyti tautą ir ištverti siaubingas negandas. Patriotiška, didvyriška, gražu. Tačiau grėsmės, pavojai nedingo. XXI amžiaus pradžioje tarp mąstančių lietuvių ir juos suprantančių kitataučių nedingsta nerimas: lietuvių kalba vejama iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, gujama iš disertacijų tekstų, viešuose renginiuose stengiamasi jos nebevartoti. Mokslininkų nuomone bendrinė lietuvių kalba prasta ir prastėja.

Naršydamas po Facebook‘ą netikėtai randu: “Apie tai galėtume paskelbti ir Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje www.lzs.lt. Kas parašys?, - klausia kalbininkė Jūratė Sofija Laučiūtė ir pateikia savo komentarą. Kreipiamąsi į mus, todėl jį ir skelbiu. Atleiskit, kad tik dabar, bet jis nei kiek nepaseno, aktualus ir šiandien.

Darbo pradžioje didesniu pasitikėjimu ir atvirumu paremtus santykius su šalies žiniasklaida žadėjusi kurti naujoji šalies Vyriausybė pasuko visiškai priešinga kryptimi. Valdantieji ne tik ignoravo Lietuvos žurnalistų bendruomenes vienijančių organizacijų prašymą įtraukti aktualijų žurnalistus, fotografus, operatorius į vakcinavimo prioritetų sąrašą, bet ir galiausiai pareiškė, kad šalies žurnalistai neatlieka valstybei svarbių funkcijų.

Klausydamas per visas žiniasklaidos priemones - per televizijos kanalus ir radiją (laikraščių, žurnalų neliečiu) - negaliu nesistebėti, kad bet kuris žurnalistų pakalbintas viešas „oratorius“ - Seimo narys, ministras, medikas, pedagogas, įstaigos vadovas, ūkininkas, pagaliau bet kas - visi, reikšdami savo asmeninę išmintį, neapsieina be tų viešąją lietuvių kalbą užplūdusių kalbėsenos ydų - parazitų: iš tikrųjų, pakankamai, išties, nepakankamai...

Praėję metai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo išskirtiniai ne tik gautų skundų skaičiumi, bet ir dėl suteiktų konsultacijų. Gauti 408 skundai (28 daugiau nei pernai), suteiktos 1179 konsultacijos. Tai taip pat daugiau nei pernai. Palyginus su 2016 m., ŽEIT suteikė beveik 4 kartus daugiau konsultacijų, skundų skaičius per šį laikotarpį padvigubėjo.

LRS Kultūros komitete Jūs rytoj spręsite, ar reikia politinio prievaizdo Lietuvos žurnalistams ir žiniasklaidai plačiąja prasme, t.y. ar reikėtų keisti esamą reguliaciją ir pasiduoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos norui inicijuoti darbo grupės Seime sukūrimą žiniasklaidos savireguliacijos klausimams spręsti. Šis klausimas yra platesnis nei bandoma tai suabstraktinti į paprastą darbo grupės sukūrimą, ir iš dalies politikus paverčiant atsakingais už būsimą sprendimą ir jo pasekmes. Mano nuomone, tai nėra sąžininga.

Kovo 29 dieną Lietuvos teismai nuotoliniu būdu pristatė 2020 m. veiklos ataskaitą ir kvietė diskutuoti apie žiniasklaidos ir Temidės rūmų santykį. Diskusijoje buvo paliesti ne tik pasitikėjimo teismais, bet ir teisingumo jausmo, kovos su korupcija klausimai ir jų atspindžių žiniasklaidoje problematika. Diskusijoje dalyvavo ir LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kviečiame Jus dalyvauti nuotoliniame tyrimo „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ pristatyme. Tyrimą Lietuvos kultūros tarybos užsakymu parengė Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija kartu su „Ateities visuomenės institutu“. Kovo 26 d. 13 val. kviečiame susipažinti su šio tyrimo rezultatais bei įsitraukti į diskusiją su kultūros bendruomenės atstovais, Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos kino centro ir kitų institucijų atstovais bei pačiais menininkais.

Lietuvos gyventojai supranta, kad neapykantos kalba yra netinkama ir pasisako prieš ją, tačiau dažnai ją klaidingai priskiria saviraiškos ar žodžio laisvei. Dažnas to nelaiko baustinu nusikaltimu. Absoliuti dauguma nežino, kad neapykantos kalba yra žmogaus teisių pažeidimas ir gali užtraukti teisinę atsakomybę.

Kai „Lietuvos paštas“ paskelbė apie tai, kad nuo kovo 1-osios „pilnu pajėgumu pradeda automatizuotą skirstymą“, nes esą Vilniaus logistikos centre dar lapkritį buvo įjungtas pirmasis konvejeris, per valandą galintis išskirstyti iki 12000 siuntinių, privalėjome prisitaikyti prie šios tvarkos. Tačiau...

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG atlikta .lt domeno vardų analizė parodė, kad vos 7 proc., arba apie 2000 iš 28 000, registruotų ir potencialiai atitikmenis su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis galinčių turėti .lt domeno vardų užrašyti naudojant lietuviškos abėcėlės raides ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Visi likusieji, arba net 93 proc. registruotų .lt domeno vardų, yra švepli, t. y. užrašyti raidėmis be diakritikų – taško, brūkšnelio, nosinės ar varnelės. Apie tai, kodėl lietuviai internete švepluoja, kokią įtaką interneto vartojimas daro lietuvių kalbai apskritai ir kaip šveplavimas veikia bendrąjį asmens raštingumą, kalbamės su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku AUDRIU ANTANAIČIU.

Mus pasiekė gera naujiena: žinomas žurnalistas, ilgametis Akmenės rajono laikraščio redaktorius Leopoldas Rozga apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai". Šiuos apdovanojimus skiria Lietuvos Seimo kanclerio įsakymu penkeriems metams sudaryta vertinimo komisija, kurios pirmininkas dabar yra Stasys Kašauskas. Garbingo apdovanojimo proga kolegą Leopoldą kalbina LŽS svetainės www.lzs.lt redaktorius Vytautas Žeimantas.

Trečiadienį įvyko paskutinis darbo grupės posėdis dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo. Grupės vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Kernagis pažymi, kad pagrindinis darbo grupės tikslas buvo sudaryti sąlygas žurnalistams nemokamai ir laisvai viešojo intereso tikslais gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų bei užtikrinti visuomenės teisę žinoti.

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. „Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Ji terodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą“. Taip apie tautą ir kalbą XIX amžiaus viduryje rašė Simonas Daukantas . Lietuvių kalba – seniausia gyva indoeuropiečių kalba, besigiminiuojanti su sanskritu. Ta proga skelbiame kolegos Ipolito Skridlos eilėraštį „Nuoskauda“.

Kalbos išsaugojimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tautos išlikimu. Vargu, ar verta kartoti žinomas tiesas apie savo kalbos puoselėjimą. Tad kodėl vėl apie tai prašnekome?