Savaitės tema

Nors kartais ir gali atrodyti priešingai, žodžio laisvė nesuteikia teisės sakyti visko, kas kabo ant liežuvio galo. Ypač, jei tai – žmonių žeminimas, menkinimas, diskriminavimas ar net raginimas susidoroti. Pasak žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės, tiriančios skundus dėl neapykantos kalbos viešojoje informacijoje, šią tiesą vis dar tenka priminti.

„Propagandos apsupty“ – taip vadinasi knyga, kurią parašė LŽS narys, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro asistentas bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Viktor Denisenko. Šią knygą naujoje mokslo populiarinimo serijoje išleido Vilniaus universiteto leidykla.

Visuomenės informavimo asociacijoje preliminariai planuojame vasario 9 dieną surengti atvirą diskusiją apie savireguliacijos veikimą ir perspektyvas. Apžvelgsime esančia veiklą, tarptautinę patirtį ir padiskutuokime dėl ateities. Lauksime Jūsų idėjų dėl tokio renginio ir kviesime aktyviai dalyvauti. Jau kitą savaitę žinosime daugiau detalių. O kol kas kviečiame susipažinti su Prezidentūros pozicija.

Smagu vėl pasisveikinti su Jumis, mieli skaitytojai, atverčiant šių metų antrąją almanacho „Žurnalistika“ knygelę. Kaip ir pirmoji, ji išleista karantino sąlygomis - Covid – 19 virusas kaip reikiant įsisiautėjo Lietuvoje ir pasaulyje.

Prestižinės žurnalistinės Vytauto Gedgaudo vardo premijos laureatas RYTIS SABAS pasakoja apie rašomą naują knygą, apie planus kurti serialą ir naujus „Gaono kodo“ atradimus. Rytis neslepia, kad jei šiandien jam iš naujo reikėtų rašyti knygą „Gaono kodas“, ji būtų papildyta naujais personažais ir įvykiais. Tačiau tai, ko nespėta padaryti šioje knygoje, kūrybinėse dirbtuvėse virsta naujais planais ir projektais. Apie pandemiją ir kūrybą, apie praradimus ir atradimus kolegą Rytį kalbina DAINIUS RADZEVIČIUS.

Daug kam netikėtai gudai sukilo prieš neteisybę ir daug kam netikėtai vis dar kovoja nepaisant brutalių A. Lukašenkos represijų. Ir šio fronto priešakinėse linijose Baltarusijos žurnalistai. Baltarusijos kolegoms, kurie nukentėjo vykdydami profesinę pareigą, nuo šiol bus skiriama premija - Vilties Laisvės premija. Šios idėjos iniciatorius ir mecenatas ūkininkas, parlamentaras Kazys Starkevičius bei jo šeima ir dvi Lietuvos žurnalistų organizacijos.

„Mediaskopo“ analitikai ištyrė 2019-2020 metų žiniasklaidos pranešimus apie tėvystę bei motinystę ir atrado didžiulį disbalansą, kaip piešiami tėčio ir mamos portretai.

Per 8 mėnesius, kuomet Lietuva gyvena pandemijos sąlygomis, praktiškai neliko nei vieno sektoriaus, kurio vienaip ar kitaip nepalietė koronavirusas. Vieniems verslams šis pasaulinio masto iššūkis tapo rimtu išbandymu ir privertė iš esmės peržiūrėti verslo strategiją, tuo tarpu kitus palietė mažiau ir netgi atvėrė naujų galimybių. Visgi IT ir IRT sektorių, įvardijamų kaip vienų stabiliausių, atstovai į susiklosčiusią situaciją žvelgia su racionaliu optimizmu.

Lapkričio 16 dieną laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius nuotoliniu būdu dalyvavo pirmajame Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime, organizuotame Kanados ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijų. „Neramina tai, kad taikos metu žurnalistų žūsta daugiau, nei karo zonose. Mes smerkiame visus išpuolius, represijas ir smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie yra persekiojami, sulaikomi ar net žudomi ne tik ginkluotų konfliktų, bet ir taikos metu“, – savo pasisakyme teigė L. Linkevičius.

Partijos ir jų sąrašų lyderiai paskelbė bent 532 apmokėtas reklamas „Facebook“ tinkle per paskutinį politinės kampanijos mėnesį. Kas penkta reklama buvo tikslinė, t.y. nukreipta į konkrečias gyventojų grupes (angl. „political targeting“). Politikai dukart dažniau žymėjo įrašus kaip politinę reklamą savo viešuose profiliuose negu privačiuose. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos penkių, daugiausiai palaikymo rugpjūčio mėn. pabaigos – rugsėjo mėn. pradžios apklausose sulaukusių, partijų ir jų sąrašų lyderių „Facebook“ paskyrų apžvalgos.

Melagingos naujienos šiandien yra itin dažnas reiškinys. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, šis reiškinys yra visada gyvas ir aktyvus, bet pastebimai suklesti visuomenei neramiu metu. „Baimė ir nerimas yra pats geriausias pagrindas paskleisti informaciją, nes žmonės jos patys aktyviai ieško. Bet kokia kaina siekiant situacijos paaiškinimo, ieškant atsakymų, nežinomybė priverčia lengviau patikėti bet kuo, net mažiausiu gandu. Tokia situacija dažnai pasinaudoja ir melagingų naujienų skleidėjai“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Spalio 24-31 dienomis vyksta gražia tradicija tapusi, šiais metais jau 10-oji tarptautinė konferencija, skirta paminėti UNESCO Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę (Global Media and Information Literacy (MIL) Week). Konferenciją pavadinimu „Resisting Disinfodemic: MIL for everyone, by everyone”, atspindinčiu pastarojo laiko aktualijas: dezinformacijos ir netikrų naujienų plitimą, ir Jaunimo forumą, nuolat lydintį konferenciją, nuotoliniu būdu organizuoja UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektorius ir Pietų Korėjos Respublika.

Pandemija paveikė visas mūsų gyvenimo sritis: nuo buities iki darbo ir tarpusavio santykių. Natūralu, kad prie šios naujos realybės turi prisitaikyti ir komunikacija – ne tik prekės ženklų, bet ir įmonių, ar institucijų, kaip kad Europos Sąjungos.

44 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai 2019 m. Lietuvoje valdė kas dešimtą žiniasklaidos priemonę (101). Iš viso pernai šalyje veikė 1125 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė www.STIRNA.info.

Baltarusijoje įsismarkavus protestams prieš sufalsifikuotus prezidento rinkimų rezultatus, brutaliais būdais trukdoma žurnalistams dirbti. Jėgos struktūrų darbuotojai tyčia naudoja prievartą – imasi smurto, gadina techniką, atiminėja laikmenas su filmuota medžiaga. Taip pat vaizdo įrašuose matyti, kad protestų akcijose į žurnalistus šaudytoma ir tai daroma tyčia – t.y., net tada, kai jie dėvi specialias liemenes su užrašais „PRESS“. Oficialiais duomenimis 2020 metais jau užfiksuoti 249 žurnalistų teisių pažeidimai.