Fotografija

Kadaise esu sakęs, jog geriausias mano draugas esąs... fotoaparatas. Tada nemelavau ir dabar tebesilaikau tos nuomonės, nes kur eičiau, ką beveikčiau, - visada tarsi ginklą turiu gerą priemonę fotografuoti - anksčiau įvairių markių fotoaparatus nuo „Zorkio", „Fedo", „Kijevo", „Praktikos" iki „Olimpus" ir „Nikon", o dabar man tarnauja tik išmanusis telefonas, bene lengviausias ir „paslaugiausias", nes telpa kišenėje, man vaikštant jis matuoja žingsnius, metrus bei kilometrus, rodo laiką, oro temperatūrą, sudegintas kalorijas, retransliuoja pasirinktą muziką ir dar... fotografuoja.

Kol dirbau ir buvau užsiėmęs kasdienybės smulkmenomis, tik retsykiais paimdavau į rankas fotoaparatą, bet negatyvų rulonuose kaupėsi viskas - atsitiktiniai peizažai, fotoportretai, buities scenukės. Ir tik dabar, kai artėjau prie devyniasdešimtmečio ar dabar jį jau peržengus, mane vis labiau sužavi gamtos grožis - kokia be galo stalvinga, nepakartojama toji Lietuvos gamta visais metų laikais, nežiūrint ar saulutė spindulius žeria, ar įkyrus lietus barbena į skėtį, ar rudens paletėje begalybė gamtos spalvų bei atspalvių, ar pagaliau žiemos pūgos siaučia.

Tą nuostabų mūsų Tėvynės gamtos grožį pradėjau matyti visur, net kitaip, jį fiksuoti ir „sandėliuoti" įvairiose laikmenose.

Štai taip ir susidėliojo šis įvairiaspalvis fotoetiudų rinkinys, kuris į kažkurią galinę eilę tarsi nustūmė fotoportretus, peizažus, buities sceneles, mūsų buvusio mėgėjų teatro foto istoriją.

Taip ir radosi devyniasdešimt vieno fotoetiudo rinkinukas (koks sutapimas: aš einu 91-uosius metus!), kurį išspausdino COLORLAND'as. Tebus šis rinkinukas greta trijų mano parašytų ir išspausdintų knygų ir tos, kompiuterinėje laikmenoje likusios, kur surinktos, kaip jas įvardiju, miniatiūros iš natūros, asmeninės lyrikos elementų turinčių pamąstymų, pastebėjimų, prisiminimų nuotrupos.

Kita mano mėgėjiškos kūrybos dalis lieka piešiniuose, linoraižiniuose, net bandymuose lipdyti... Greta savo tiesioginio darbo tuo kadaise gyvenau ir dabar dar tebegyvenu.

IŠ „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS:
Juodpusis Apolinaras *1934 09 13 Kegriai (Viekšnių valsč.) žurnalistas, fotografas. 1954 baigė Viekšnų vidurinę m-lą, 1977 - VU žurnalistiką. 1956 - 62 Akmenės rj. laikr. „Pergalės vėliava" korektorius, lit. darbuotojas, ats. sekretorius. 1965 - 70 ir 1988 - 2003 laikr. „Vienybė" ats. sekretorius. 1959 - 61 Akmenės cemento gamyklos daugiatiražinio laikr. „Cementininkas" red. Nuo 1974 Lietuvos fotomeno draugijos narys. Surengė personalines meninės fotografijos parodas Lietuvoje, Vokietijoje. Nuo 1974 Lietuvos fotomeno draugijos (vėliau fotomenininkų sąjungos) narys. LŽS narys nuo 1988. Daug metų vaidino Naujosios Akmenės liaudies teatre. Parengė kn. „Stasė Niūniavaitė - teatro režisierė, literatė, politinė kalinė, visuomenininkė" (2012), parašė atsiminimų kn. „Buvo rašyta, fotografuota, piešta" (2016), išleido kn. "Nuo 85-osios aukštumos" (2020). Yra paskelbęs apsakymų, apybraižų, smulkesnių prozos kūrinėlių, sukūręs draugiškų šaržų, kultūros žmonių portretų. Medalis „Už nuopelnus žurnalistikai" (2019).