Fotografija

„Siunčiu informaciją apie birželio 7 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atidaromą Luca Missoni fotografijų parodą. Teko prisidėti prie šio italų menininko, garsių visame pasauly mados namų atstovo, netikėtų kūrinių apie mėnulį pristatymo Lietuvoje surengimo. Maloniai lauktume žurnalistų parodos atidaryme 18 val. Nacionalinės bibliotekos V a. Atriume. Paroda veiks iki liepos 9 dienos", - sako žinomas žurnalistas Romas Jankauskas. 

Nuo Georges'o Méliès'o filmo „Kelionė į Mėnulį" (A Trip to the Moon), sukurto 1902 m., iki 1968 m. Stanley'io Kubricko „2001 m. kosminės odisėjos" (2001: A Space Odyssey) Mėnulio įvaizdis visuomenės akyse iš esmės pakito. XIX a. giedrą naktį ryškiai šviečiantis diskas keldavo nostalgiją begalybei - tarsi priešprieša žmogiško gyvenimo ribotumui ir bergždumui, o pastaraisiais dešimtmečiais plikame, kraterių nusėtame Mėnulio paviršiuje, kurio vaizdą mums pateikė mokslas, žmonija įžvelgė naują gyvenimo viziją ateities kartoms.

Luca Missoni priklauso šiai kartai. Savo paties išgyventą Mėnulio mito transformaciją paliudijo fotografijos darbais. Nuo mažumės jis stebėjo Mėnulį pro teleskopą susitelkdamas į perkurtą įvaizdį.

Šioje parodoje pristatomos dvi fotografijų serijos, kuriose menininkas tyrinėja Mėnulį. Pirmą sudaro 15 natūralios spalvos atvaizdų, moksliškai atskleidžiančių kintančias Mėnulio fazes. Ši serija sudaro menininko kūrybos branduolį, išplėtotą metų metus stebint Mėnulį pro teleskopą ant namo stogo. Antroje serijoje naudojant spalvinį filtrą kuriamas kitoks Mėnulio atvaizdas ir šitaip pradedama kelionė po įsivaizduojamus mėnulius, kurtus pastaruosius keletą metų. Šioje spalvotoje serijoje Luca Missoni persvarstė savą palydovo viziją ir atrado naujų kūrybinių galimybių. Spalvotų mėnulių kompozicija - pati naujausia jo kūryba. Tai daugybė variantų ir instaliacijų, galutinė jų išraiška priklauso nuo vietos. Vienas iš variantų pristatomas Nacionalinėje bibliotekoje - čia eksponuojama įsivaizduojama mėnulių sistema.

Išimtinai Nacionalinei bibliotekai sukurtas trumpas vaizdo klipas rodomas parodos erdvės didžiajame ekrane. Mėnulis, tai natūralus, tai spalvotas, juda per žvaigždėtą erdvę, o tai mums primena, kad jis stebimas pro teleskopą ir išryškina kontempliatyvų mėginimą jį pavaizduoti kaip menininką apsėdusią veiklą.

Parodos kuratorius Maurizio Bortolotti.

*

LUCA MISSONI: MĖNULIO KELIONĖ

XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaiga, kai Lucą Missoni pakerėjo Mėnulis, buvo šio Žemės palydovo atvaizdo kolektyvinėje vaizduotėje atgimimo laikotarpis. Žmonių dėmesį patraukė astronautų skrydžiai ir Mėnulio mitas buvo perkurtas.

XX a. mitą keitė naujos technologijos - tiek medijų, tiek kosmoso technologijų esminis pokytis suteikė naujų žinių apie Mėnulį ir lėmė tai, kaip dabar suvokiame jo atvaizdą. Nuo Georges'o Méliès'o filmo „Kelionė į Mėnulį" (A Trip to the Moon), sukurto 1902 m., iki 1968 m. Stanley'io Kubricko „2001 m. kosminės odisėjos" (2001: A Space Odyssey) Mėnulio įvaizdis visuomenės akyse iš esmės pakito. Pagreitėjus pasaulio modernizacijai praėjusį šimtmetį, jo atvaizdas tapo ateities simboliu. XIX a. giedrą naktį ryškiai šviečiantis diskas keldavo nostalgiją begalybei - tarsi priešprieša žmogiško gyvenimo ribotumui ir bergždumui, o pastaraisiais dešimtmečiais plikame, kraterių nusėtame Mėnulio paviršiuje, kurio vaizdą mums pateikė mokslas, žmonija įžvelgė naują gyvenimo viziją ateities kartoms.

Luca Missoni priklauso šiai kartai. Savo paties išgyventą Mėnulio mito transformaciją paliudijo fotografijos darbais. Nuo mažumės jis stebėjo Mėnulį pro teleskopą susitelkdamas į perkurtą įvaizdį. Jausdamas aistrą Mėnulio temai fotografijose išsaugojo tyrą, vaikišką žvilgsnį, persmelktą mokslinės perspektyvos, kuri tuo laikotarpiu buvo svarbiausia. Šie vaikiško žvilgsnio ir mokslinės žiūros dėmenys - visos jo kūrybos pamatas.

Giedromis naktimis jis žvelgė į Mėnulį pro teleskopą. Fotografijos ir instaliacijos atsispindi šio prietaiso pasiekiamą atstumą. Šis aspektas atskleidžia fotografo gebėjimą kurti meninį Mėnulio atvaizdą, papildytą mokslinės perspektyvos.

Lucos Missoni kūrinių grynumas ir objektyvumas išreiškia ateities lūkesčius, slypinčius nelygiame Mėnulio paviršiuje. Šiuo atžvilgiu jis išreiškia praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje augusių žmonių lūkesčius. Ši karta rėmėsi ateities idėja, simbolizuojančia perkurtą Mėnulio įvaizdį.

Ateities galia sutelkta paprastame Žemės palydovo atvaizde. Jo grynumas toks pat patrauklus kaip daug žadantys žmogaus nepažinti tyrlaukiai.

Šioje parodoje pristatomos dvi fotografijų serijos, kuriose menininkas tyrinėja Mėnulį. Pirmą sudaro 15 natūralios spalvos atvaizdų, moksliškai atskleidžiančių kintančias Mėnulio fazes. Ši serija sudaro menininko kūrybos branduolį, išplėtotą metų metus stebint Mėnulį pro teleskopą ant namo stogo. Tiek laikas laukiant tinkamo kadro, tiek oro sąlygos yra stebėjimo dalis. Menininko astronomo įvaizdis, kurį jis įkūnijo Mėnulio fotografijose, unikalus ir tam tikra prasme neprilygstamas. Ši serija - jo kūrybos raidos pamatas.

Antroje serijoje naudojant spalvinį filtrą kuriamas kitoks Mėnulio atvaizdas ir šitaip pradedama kelionė po įsivaizduojamus mėnulius, kurtus pastaruosius keletą metų. Šioje spalvotoje serijoje Luca Missoni persvarstė savą palydovo viziją ir atrado naujų kūrybinių galimybių.

Spalvotų mėnulių kompozicija - pati naujausia jo kūryba. Tai daugybė variantų ir instaliacijų, galutinė jų išraiška priklauso nuo vietos. Vienas iš variantų pristatomas Nacionalinėje bibliotekoje - čia eksponuojama įsivaizduojama mėnulių sistema. Pastaraisiais metais menininkas tyrinėjo įvairius Mėnulio atvaizdo derinius ir kurdamas fantastinius jo vaizdinius atgaivino Mėnulio mitą.

Išimtinai Nacionalinei bibliotekai sukurtas trumpas vaizdo klipas rodomas parodos erdvės didžiajame ekrane. Mėnulis, tai natūralus, tai spalvotas, juda per žvaigždėtą erdvę, o tai mums primena, kad jis stebimas pro teleskopą ir išryškina kontempliatyvų mėginimą jį pavaizduoti kaip menininką apsėdusią veiklą.

Maurizio Bortolotti