Spalio 4 d. (penktadienį) 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos III aukšto hole vyks tapytojo, grafiko Augustino Virgilijaus Burbos fotografijų parodos „Medžio laikas" atidarymas.

„Laikas, mano įvardijamas medžio laiku, nėra tik medžio/daikto laikas. Šis laikas, jaučiu, yra labiau etninių nei bendracivilizacinių veiksnių lemiamas požiūris į visą kas vyksta laikas. Būties ženklai, tarsi šakomis įkvepiami, surinkti iš aplinkos, sueina į mane, augina mane. Kaip medį. Kaip menininkas įprantu visą matyti regimais ženklais, identifikuoti/daryti atpažįstamu save vaizdiniais. Nuotraukose, piešiniuose, žodžiuose. Kaip medis kamieno rievėse, - sako Augustinas Virgilijus Burba. - Medžio laiką/mano laiką metaforiškai sulydau su dalykais, kylančiais iš Žemės, kurios savastis - augti. Žole, miškais, kalnais, įvairiausia gyvybe. Medžiu. Manimi. Dalykais iš Dangaus, kur nežinome nei pradžios, nei pabaigos".

„Gyvenimo tėkmę žinome kaip virsmų grandinę. Joje ieškau savęs: kiek, kas, kaip atėję į mane ir sugula etnoso rievėse kaip žmogiškas paveldas. Vėl ir vėl pasijuntu tokiame megalaike lankydamasis tėviškės Žemaitijos žemėje. Nors regima, kadais išgyventa ir dabar tik rečiau liečiama realybė, turbūt dėl paslaptimis viliojančios laiko gilumos į praeitį, o kartu - ir į ateitį, traukia mitologinių sluoksnių paslaptimis, kalbinimais to, kas tarp kadrų, tarp eilučių, - sako Augustinas Virgilijus Burba. - Suprantu, jog beribiškumas yra matuojamas tais pačiais pojūčiai, kaip ir bet kuri konkretybė šalia. Moku, galiu atsiduoti žiūrėjimui į didelį ošiantį medį, kaip į buvimo vientisą medį. Tebūnie tai, sakau, mano/nemano medis, laiko ir manęs medis. Atstojantis, kadais patirtą dar man augant, pilkųjų valandų laiką tarp dienos ir nakties. Tai buvo artimo bendravimo ir pasakų laikas. Noriu tai išgyventi ir dabar".

Papildoma informacija: 8 46 412529, kornelija@klavb.lt

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-10-01 18:38

Atgal