Archyvas :: Dronas, fotografija, skrydis virš pasaulinės parodos Dubajuje
2022-01-21
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje „EXPO2020“ generalinis komisaras Romas Jankauskas (kairėje)
VIRŠ „EXPO 2020"
2022 metus Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje „EXPO 2020" Dubajuje pradėjo galingai - pristatydamas lankytojams naują ir kiek netikėtą fotografo Andriaus Repšio fotoparodą "Vaizduotės kelionė". Ši paroda „EXPO 2020" bendrame kontekste yra išskirtinė. Didžioji dali parodų, renginių ir instaliacijų pasaulinėje parodoje siekia pristatyti vieną ar kitą šalį. Tačiau šia fotografijų serija A.Repšys parodo žiūrovams pačią „EXPO 2020" parodos erdvę, tik visiškai nematytu, nauju kampu.
Sausio 4 d. Lietuvos paviljono balkonėlyje gausiai susirinkusiems parodos atidarymo dalyviams sveikinimo žodį tarė Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje „EXPO2020" generalinis komisaras Romas Jankauskas ir paviljono komunikacijos vadovė Austėja Brasiūnaitė, o darbų autorius A. Repšys papasakojo apie tai, kaip kilo idėja surengti būtent tokią neįprastą parodą, bei tai, kaip gimė parodos nuotraukos.
"Mintis padaryti parodą pasaulinėje parodoje apie tuo metu vykstančią parodą atsirado dar apsilankius Astanoje, Kazachstane vykusioje „EXPO 2017" ir pamačius kokia įvairi ir įdomi gali būti parodos architektūra. Tačiau
įgyvendinti šią ideją pavyko tik Dubajuje." - pasakoja parodos autorius. - Dėl saugumo sumetimų skraidinti bepiločius orlaivius EXPO teritorijoje gali tik specialūs sertifikuoti dronų pilotai. Dronai turi būti su radio atsakikliais (transponderiais) turėti parašiutus ir būti patikrintais Expo parodos saugos tarnybos. Po patikrinimo droną draudžiama išnešti iš parodos teritorijos. Taip pat dronas turėtų būti apdraustas mažiausiai 5mln JAV dolerių civilinės atsakomybės draudimu."
A.Repšys teigė, kad jam pasisekė dirbti su labai patyrusiu ir technišku pilotu, tačiau susikalbėti jiems pavyko ne iškart.
" Kadangi pilotas valdo droną savo pulto pagalba, o aš per kitą pultą valdau kamerą ir fotografuoju, turėjome gerai suprasti vienas kitą, kad pasiekčiau sau reikalingo rezultato. Pradžioje pilotas buvo sutrikęs, pamatęs ką ir kaip aš noriu fotografuot - jis bandė dirbti taip, kaip reikia daugumai fotografų, skristi prie paradinių paviljonų pusių, kad galėčiau sukomponuoti tradicinius atviručių motyvus. Aš tuo tarpu vis stengiausi ieškoti sau įdomių abstrakčių grafiškų vaizdų, kurių įprastai žmogus nepamato. Iš jo reakcijos supratau, kad viską dariau ne taip, kaip kiti fotografai, su kuriais jam teko dirbti. Tuo momentu, kai drono pilotas pradėjo skambinti telefonu savo įmonei ir sakyti, kad panašu, jog aš nemoku fotografuoti, supratau kad viską darau teisingai, nes reiškia kad iki šiol dar niekas taip nėra ten fotografavęs."
Fotografas ir pilotas kartu praleido 8 valandas, per kurias aplankė didžiąją dalį „EXPO 2020" teritorijos.
"Kadangi parodos erdvė suskirstyta zonomis, turėjome tam tikrą tvarkaraštį, kada ir kur galime skraidyti, ir kiek aukštai galime pakilti skirtingose erdvėse" - tęsia fotografas - "Nors atrodo, kad susitelkus vien į fotografavimą turėtų būti paprasčiau, manau jog pačiam valdant droną fotografuoti yra vis gi kiek lengviau, nes gali tiksliau valdytį orlaivį. Tačiau „EXPO 2020" sąlygomis labai džiaugiausi turėdamas galimybę dirbti su pilotu, nes be meistriško pilotavimo, jis išmanė dar ir vietines skraidymo taisykles. Prieš pakeldamas droną pilotas kaskart ištiesdavo pakilimui skirtą kilimėlį, apjuosdavo teritoriją kuoliukais, ir gaudavosi tikra pakilimo-nusileidimo aikštelė. Pilotas visą laiką per racija bendravo su vietos oro erdvės operatoriais, informuodamas juos apie mūsų lokaciją ir veiksmus. Man buvo nauja ir labai įdomi patirtis dirbti su pilotu tokioje erdvėje su griežtomis taisyklėmis."
Šios parodos pagrindinis tikslas - sužadinti žiūrovų vaizduotę. Autorius serijos nuotraukas rinkosi pagal tai, kas jam pačiam atrodė grafiškai įdomu, neįprasta, kas sužadino jo paties vaizduotę ir primenė kokius nors buities objektus. Kalbėdamas apie savo darbus A.Repšys sako: "Man
svarbu kaip objektai susikomponuoja erdvėje, kaip erdvė virsta plokštuma, kaip neįprastos formos papildo viena kitą. Man buvo įdomu pamatyti EXPO paviljonus iš viršaus, nes tai yra labiau techninė pastato dalis, kurios specialiai niekas nepuošia, tačiau tie stogai gali būti estetiški - saulės baterijos, kondicionierių vamzdžiai turbūt nėra savaime labai gražūs objektai, bet jų formos ir linijos, jų metami šešėliai gali papasakoti savitas intriguojančias istorijas arba paprasčiausiai papildyti kompoziciją trūkstamais elementais." Pasak autoriaus, visos parodos nuotraukos turi potekstes, kiekvienam skirtingas prasmas.
"Nesiekiau užfiksuoti konkrečių paviljonų, bet labiau per architekturinius elementus, jų tarpusavio ryšius, žmogaus būvimą kadruose norėjau sužadinti žiūrovo vaizduotę. Pavyzdžiui, Šveicarijos paviljono nuotrauka man kalba apie socialinius tinklus, pasitikėjimą ir įvairius tikrovės atspindžius. Tačiau kiekvienas šiame kadre pamatys tai, kas jam yra artima ir aktualu."
Parodoje eskponuojamos tik dešimt atspausdintų serijos nuotraukų, likusias žiūrovai gali pamatyti atskirame ekrane.
Dėl neseniai Dubajuje pasidėjusių stiprių liūčių, kas šiam regionui nėra būdinga, dalis paviljonų, nepritaikytu tokioms oro sąlygoms laikinai užsidarė. Tačiau tai nesutrukdė į parodos atidarymą Letuvos paviljone ateiti gausiam būriui žmonių. Atvyko Kataro paviljono direktorius Saeed
Al-Bloshi, Japonijos paviljono komisaras Tomiyasu Nakamura, Liuksemburgo paviljono direktorius Daniel Sahr, Čilės paviljono direktorius Felipe Repeto, Italijos, Slovėnijos, Azerbaidžano paviljonų atstovai. Apsilankė ir žymiod lietuvių kūrėjos - aktorė E. Jackaitė ir choreografė M. Manlinauskaitė. Paviljono svečiai žiūrėdami nuotraukas drąsiai dalinosi jiems kylančiomis asociacijomis. Kataro paviljono komisaras Saeed Al-Bloshi buvo labai sužavėtas A.Repšio darbais ir kaip pagarbos ir padėkos ženklą kaligrafiškai užrašė autoriaus vardą senąja arabų kalba.
Šių metų Lietuvos paviljonas "Openarium" pasaulinėje parodoje „EXPO 2020" kasdien sulaukia pastovaus svečių srauto. Paviljonas turi ir ištikimų, sugrįžtančių lanklytojų, kurių tarpe ir JAE ministras pirmininkas Šeichas Mohammed bin Rashid Al Maktoum, kuris Lietuvos paviljone apsilankė jau antrą kartą per pastaruosius tris mėnesius.
Lankytojus traukia ne tik išskirtinė paviljono architektūra, bet ir renginiai, parodos ir pati paviljono idėja, jog graži Lietuvos gamta ir darni aplinka įkvepia žmones kūrybai, technologijniam augimui bei atvirumui bendradarbiauti įvairiose srityse.
VAIZDUOTĖS KELIONĖ
Paulina Blažytė,
Menotyrininkė
Kuo įdomios ir kuo išskirtinės fotografijos, sukurtos drono pagalba?
Manau, priežastys panašios į tas, kurios mus priverčia žavėtis vaizdais, matomais pro lėktuvo langą ar užkilus į labai aukštą pastatą - keičiasi mūsų žiūros taškas, mastelis ir akiai įprasti objektai tampa kažkuo visai kitu. Esame pajėgūs suvokti iki tol neužčiuoptas tiek natūraliai, tiek nenatūraliai susiformavusias/suformuotas struktūras, o kartu ir įsisavinti tam tikrą žmogaus menkumą.
Žmogus kaip vienetas čia visiškai nebėra svarbus, jis tik neatpažįstamas taškelis išsiplėtusioje erdvėje, maža ir praktiškai nieko nekeičianti dalelė. Kartu ir mes patys, susidūrę su šia didybe imame dvejoti ar tikrai esame pagrindiniai filmo veikėjai. Kita vertus, tarp mūsų pačių vienu ar kitu keliu atrandamų vaizdų ir tų, kuriuos mums pateikia menininkas yra vienas akivaizdus ir esminis skirtumas - kaip ir kituose fotografijų kūrimo metoduose, taip ir šiame, fotografas minėtus vaizdus jau matė, o tuomet atrinko tik tam tikras kompozicijas ir struktūras. Taigi, darbas už mus jau padarytas.
Belieka stebėti ir patiems persvarstyti ar kurti naujas reikšmes.
Čia belieka iškelti antrąjį klausimą - kuo įdomūs Andriaus Repšio mums atrinkti vaizdai? Atsakymas platus, nes jie mums siūlo daugybę žiūrėjimo ir matymo galimybių. Pirmiausia, daug kas priklauso nuo to, kokį žiūros tašką, perspektyvą pasirenkame. Žiūrėdami į darbus iš arti pastebime kaip krenta šviesa, taip pridėdama papildomą vizualinį sluoksnį arba kaip tarpusavyje sąveikauja atskiri objektai - kaip griežtos geometrinės Dubajaus statinių formos jungiasi su minkštesniais ir mažiau nuspėjamais, tačiau taip pat nedažnais ir gana suvaldytais gamtos elementais. O štai pasirinkdami tolimesnę perspektyvą, t. y. Žiūrėdami iš toliau, galime atrasti ir panašumų su optiniu menu - ypač darbe "Begalinis", kur apskritimas atrodo amžinas ir nesibaigiantis.
Kitas dalykas, būdingas ir ankstesniam Andriaus Repšio ciklui „Saulės grafika" - galimybė fotografijose įžvelgti netikėtus objektus ir konstrukcijas, visai nesusijusius su pirminiu vaizdiniu. Kūrinyje "Serviravimas" juk nėra jokio šaukšto, bet prieš mūsų akis - grynų gryniausias dubenyje plūduriuojantis šaukštas. Tačiau labiausiai mane suintrigavo netikėtai atrastos sakralinės asociacijos, kurios nejučia užklumpa dviem etapais. Pirmasis - žiūrint į fotografiją "Sparnai" , nes būtent joje pamatau užuominas į briaunotą bažnyčios skliautą su kyšančiu langu - betrūksta tik vitražo jame.
Antrasis - darbai "Rubinas Balandžio kraujas" ir "Auksinė freska". Iš pirmo žvilgsnio juose sakralumo gal ir neatrodo esant daug, nes kiek gi sakralumo naktyje ir jos šviesose? Tačiau, už lemiamą pokytį vėlgi atsakingas fizinis nuotolis - nutolusi tiesiog negaliu nematyti auksu tviskančio, freskomis išpuošto bažnyčios skliauto. Tuomet darbe "Migracija" pasirodę paukščiai tampa nebe šiaip paukščiais, o balandžiais, simbolizuojančiais ir pačią Šventąją Dvasią.
Bet gal kuo daugiau ieškai, tuo daugiau atrandi? Tas atradimo džiaugsmas galiausiai ir tampa kone geriausia patirties dalimi - kaip susidurdami su kūriniais iš naujo atrandame mus supantį pasaulį, jo tvarką ir netvarką, kaip suvokiame ne tik aplinką ir save pačius. Šis patyrimas galiausiai taip pat tampa kelione, tik toji kelionė įvyksta ne lėktuvo, o fotografijos pagalba.
Daugiau informacijos:
Andrius Repšys
www.foto123.lt
www.likelithuania.lt
tel.: +370 614 03123
Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-01-21 12:08
.jpg)
Komentarai (0)