Fotografija

2021 m. lapkričio 9 d. 16-18 val. Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) pristatoma Justynos Gorniak personalinė paroda „Dvi nebaigtos istorijos apie viltį ir tikėjimą". Paroda veiks iki gruodžio 11 d.

Ši paroda yra konkurso „reStart" tęsinys. J. Gorniak 2020 m. organizuotame konkurse tapo finaliste, taip pat jai buvo suteikta galimybė surengti personalinę parodą vienoje iš fotografijos galerijų Vilniuje.

Parodą „Dvi nebaigtos istorijos apie viltį ir tikėjimą" sudaro konkurse „reStart" jau dalyvavusi serija HAYTARMA ir naujai sukurtas darbas "Bosnijos piramidė".

Haytarma yra tradicinis Krymo totorių šokis. Šį pavadinimą būtų galima versti žodžiu „sugrįžimas". 2014 m. kovo mėnesį Krymą aneksavo Rusijos Federacija. Didžioji dauguma Krymo totorių - tenykščiai pusiasalio gyventojai - aneksijai nepritarė. Manoma, kad po aneksijos apie 20000 Krymo totorių paliko pusiasalį baimindamiesi politinių ar religinių represijų. Viena nedidelė, religinga Krymo totorių bendruomenė rado prieglobstį Vakarų Ukrainoje esančiame Drohobyčo mieste. Siekdami išsaugoti savo tapatybę, jie laikosi savo tradicijų ir papročių. Krymo totoriai turi stiprų emocinį ryšį su savo gimtine: jau yra buvę, kad jie buvo priversti ją palikti. 1944 m. sovietų valdžia įsakė iš pusiasalio deportuoti apie 200000 Krymo totorių. Tie, kurie paliko Krymą po aneksijos, vėl jaučia, kad iš jų atimta galimybė ramiai gyventi savo istorinėje tėvynėje. Projekte daugiausiai dėmesio skiriama kasdienybės ir ritualų santykiams, bejėgiškumui prieš geopolitiką ir bendruomenės galiai.

Serijoje „Bosnijos piramidė" pasakojama istorija apie 2005 metais Visoke, Bosnijoje ir Hercegovinoje, archeologu pasiskelbusio vyro pranešimą, kad jis atrado žmonių iškastus požeminius tunelius ir „seniausią ir aukščiausią piramidę pasaulyje, pastatytą pažangios senovės civilizacijos". Šį Visoke esantį Visočicos kalną jis praminė „Saulės piramide". Mokslininkai sutartinai paneigė, kad Visoke yra piramidžių. Jie teigia, kad trikampė Visočicos forma yra natūralus reiškinys, žinomas kaip „lygintuvo" formos kalnai. Nepaisant to, ši vieta pritraukia vis daugiau lankytojų. Dalis jų atvyksta vedini smalsumo, kiti žiūri į ją kaip į keistenybę, o dar kiti yra tvirtai įsitikinę, kad Visoke yra piramidžių. Taip pat jie ieško būdų, kaip išgydyti kūną ir sielą.

Savo projekte Górniak mokslininkės mėgėjos vaidmenyje seka pseudo-archeologo naratyvą. Tokiu būdu ji apjungia dokumentiką ir fikciją. Taip pat ji kelia klausimus - kodėl mes tikime tuo, kuo tikime? Ką mums duoda tikėjimas? Ir jeigu jis tikinčiajam vis dėlto padeda - ar svarbu, ar tai tiesa, ar melas?

Justyna Górniak, gimusi Liubline (Lenkija), - laisvai samdoma reporterė ir fotografė, dirbanti Rytų Europoje ir Balkanuose. Sarajevo universitete baigė Demokratijos ir žmogaus teisių studijas. Yra tarptautinio Rytų ir Vidurio Europos fotografų kolektyvo rengiamos "Sputnik photos" mentorystės programos absolventė.