Fotografija

Jūra kas devintą bangą krantan išridena vis kitokią. Žmonių visuomenė kaskart po krizių gyveniman išmeta vis kitokias gyvenimo naujienas. Materialines arba dvasines. Nesvarbu kurias. Dažniausiai kelias naujienas. Iškart. Urmu. Taip bus ir šį kartą, kai išsisklaidys karo ir ekonomikos negandai mūsų padangėje. Kuo daugiau naujienų, tuo šviesesnis rytojus lauks.

Labai svarbu tų mainų laikotarpiu išlikti nepažeidus profesinės etikos lauko taisyklių. Svarbu nepasiduoti pagundai išspardyti tai, kas būta, ir atsisėsti palaisvintoje vietoje. Apie tokius veikėjus mūsų liaudis sako - „Pakviesk kiaulę daržo paravėti, tai visą morkų lysvę išknis". Kiaulė nemoka elgtis ne kiauliškai. O gražiai šypsotis rokiruotės metu ji labai moka. Taip ir apgauna. Taigi, svarbu ne tik atpažinti tokią šypseną, bet ir pačiam nieko panašaus nerodyti.

Šypsena, žinia, labai padeda net aukščiausią kėdę pasiekti. Bet, anot Salomėjos Neries, „Kuo aukščiau iškilsi, tuo labiau vienišas liksi", kai teks nuo jos nusiropšti. Tokios kėdės tyko ir žurnalistikos pasaulyje. Tuo pačiu ir fotožurnalistikoje.

Todėl, siūlant ką naujo sėti šioje dirvoje, geriausia yra naujienas siūlyti nieko nespardant. Kas pasenę, tas pats supelys, kas gyvybingas rasis, būtinai aptiks laisvą nišą. Juoba, kad be savos naujienos nėra ko lįsti į rytojaus areną. Neturi naujienos, vadinasi, neturi ir tikslo. O gyvenimas be tikslo, mokė senovės išminčius Lucijus Seneka, yra aklas klaidžiojimas. Užimti naujas pareigas neturint tikslo, yra ne tik žema, bet ir nusikalstama. Gyvenimas be tikslo yra gyvenimas be mąstymo. Tuščias muilo burbulas.

Žmogus gyvas, kol mąsto. Mąsto ir tuo veiksmu mokosi. Mokytis be mąstymo - kenksminga, akino Konfucijus. O be mokslo nėra kultūros, antrino jam mūsų filosofas Vidūnas. Iš viso šito - netrukdyk naujienoms gimti. Pirma padėk, kiek tavo galioje, ir tik po to spręsk arba /arba.

Fotožurnalistika iki šiol daugiau nei šimtas metų buvo vien rašto tarnaitė. Vien fotoiliustracijų rūbu dengėsi, tyliai tupėjo po svetimu lietsargiu. Tupėjo ir brendo. Brendo, kol subrendo ir naujo vardo nusipelno. Ne tik naują vardą gavo, bet ir savitą darnią vidinę architektūrinę sandarą, o taipogi visą naujai įvardintų specifinių žanrų sistemą apturėjo. Tai nutiko Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute. Naujovės visuma gavo pavadinimą LIETUVIŠKOJI FOTOŽURNALISTIKOS SISTEMA, o žanrų grupės - PAGALBINIAI, MAŽIEJI IR STAMBIEJI FOTOŽURNALISTIKOS ŽANRAI.

Kiekvienoje grupėje radosi vietos po trims ir daugiau žanrinių darinių. Naujoji sistema sudarė sąlygas diferencijuoti fotožurnalistikos edukaciją keliomis pakopomis, atskirti šią žurnalistinę veiklą nuo visokių kitokių fotografijos pasireiškimo formų, rengti tik jai būdingus kūrybinius konkursus lokalia ir tarptautine apimtimi, vertinti jos būvį esamuoju bei istoriniu žvilgsniu ir t.t.

Visa tai nutiks, kai po dabartinių krizių atsigaus prekyba, pramonė, mokslas ir žiniasklaida. O iki tai nutiks, turime ganėtinai puikaus laiko pasiruošti naujosios fotožurnalistikos triumfui pasauliniu mastu., Tam reikia be trikdžių žengti kelis žingsnius link šviesaus rytojaus.

PIRMAS ŽINGSNIS

Atminties institucijų teikimu Vilniaus Universiteto Žurnalistikos institute greta rašto, televizijos bei radijo specializacijų mokymo planuose įteisinama fotožurnalistikos specializacija. Institutas organizuos mokslines konferencijas naujovės padiktuotomis temomis.

Visų Lietuvos universitetų studentų dėmesiui: 60-ties kreditų vertės „Aukštieji fotožurnalistikos kursai" įrašomi į VU gretutinių studijų rejestrą.

Seimas rekomenduoja miestų bei rajonų savivaldybėms įsidarbinti diplomuotus fotožurnalistus savo etatiniais darbuotojais tikslu turėti savus profesionalius foto/kino metraštininkus.

Kultūros ministerija įpareigoja visas atminties institucijas (muziejus, archyvus, bibliotekas) kasmet teikti Žurnalistikos institutui prioritetinių temų patikslintus sąrašus ir priimti arba pirkti saugojimui ne pavienes nuotraukas, o išimtinai vien tik fotožurnalistinius žanrus.

Lietuvos žurnalistų sąjunga rengia lokalius ir įvairios apimties tarptautinius konkursus tikslu populiarinti ne fotografiją aplamai, ne pliką spaudos fotografiją iš kasdienės žurnalistikos praktikos, kaip visur tai daroma jau visas šimtmetis, o vien tik naujosios lietuviškos fotožurnalistikos žanrų konkursus.

Tokie konkursai privalėtų turėtų dvi sroves: spaudos puslapiuose jau publikuoti žanrai ir antra srovė - publikacijai pilnai paruošti žanrai, bet dienos šviesos spaudos puslapiuose dar neišvydę. Fotožurnalistikos žanrų konkursai negaiš nei laiko, nei lėšų parodinei pompastikai, kuri blyksteli garsindama svetimą triūsą, nustebina ir išnyksta išsibarsčiusi laike.

Visą tą šurmulį pakeis tylūs katalogai su recenzijomis, su aptarimais, su pastabomis, gal ir pamokymais. Jie bus pirmtakai būsimų fotožurnalistinių tarptautinių periodinių leidinių, kurie pakeis iki krizių žinotus visuomeninį kultūrinį gyvenimą fiksuojančius ir rodančius iliustruotus žurnalus. Redakcija, žinoma, bus Vilniuje. Aukščiausioje kėdėje sėdės dirbtinis intelektas. Jis vadovausis numatyta leidinio koncepcija. Jo darbo įrankis bus daugiaaspektė fotožurnalistikos žanrų analizė. Analizė teiks duomenis algoritmui. Algoritmas koreguos visame pasaulyje visuose kraštuose dirbančių fotožurnalistų kasdienę veiklą koncepcijos numatyta kryptimi. Dirbtinis intelektas žaibiškai. be klaidų teiks tokio fotoleidinio gatavus maketus bet kuria kalba bet kuriam miestui ar respublikai.

Manau, kad kiekvienam aišku, jog dabar jau pats laikas žvalgytis, o gal ir referendumą suruošti, kad rastume tinkamiausią vietą žalio stiklo daugiaaukščiam bildingui su iškaba LIETFOTŽUR (Lietuvos fotožurnalistika). Skamba užsienietiškai, bet išlaiko lietuvišką kvapą.

Asmenys, kurie savo veikla trukdys, kaišios pagalius į ratus naujovėms, kliudys šias veikas įgyvendinti, be specialių komisijų sprendimų, be teismų verdiktų, be žurnalistinių tyrimų gaus teisę būti įrašytais į grėsmių mūsų šalies globalaus išgarsėjimui stabdžių rejestrą.

Bus daugiau